Poliarizacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Poliarizacija – skersinių bangų savybė, apibūdinanti virpesių orientaciją plokštumoje, statmenoje sklidimo krypčiai. Sąvoka naudojama įvairiose mokslo šakose, kurių vienas pagrindinių tyrimo objektų yra bangų sklidimas, pvz., optika ar seismologija.
Išilginėms bangoms (pvz., garsui skysčiuose ar dujose) poliarizacija nepsaireiškia, kadangi tokių bangų virpesiai nukreipti išilgai sklidimo krypčiai.
Plokščių bangų poliarizacija gali būti:
- tiesinė,
- apskritiminė,
- elipsinė.
[taisyti] Taip pat skaitykite
- Poliarizatorius,
- Poliarizacijos laipsnis.
 |
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
