Plunksna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Plunksna – paukščių raginis odos darinys. Iš pradžių išsivysto pūkinės plunksnos, kurios maždaug po dviejų savaičių virsta kontūrinėmis. Pūkinės plunksnos apsaugo organizmą nuo šilumos praradimo. Jaunikliai paprastai būna neryškių spalvų. Suaugusių paukščių plunksnos būna kelių tipų: kontūrinės, pūkinės ir siūlinės.

Plunksną sudaro: tuščiavidurė ašis, kuri skirstoma į spyglį (įsmigęs į odos folikulą), stiebą ir dvi plokščias vėtykles. Vėtyklę sudaro vienodais tarpais ant plunksnos stiebo išsidėsčiusios šoninės šakelės, kurios iš abiejų šonų apaugę spinduliais. Gretimų šakelių spinduliai sukibę smulkiais kabliukais. Taip susidaro mechaniškai atspari ir labai elastinga plunksnos vėtyklė. Jei ši sudėtinga sistema suyra, paukštis, valydamas plunksnas, snapu ją vėl atstato. Neskraidančių paukščių (strutis) kabliukai sunykę, todėl susidaro puri vėtyklė. Tokios plunksnos ypač buvo naudojamos moterų apdaro papuošimui.

Paukščio kūnas padengtas dengiamosiomis plunksnomis, saugančiomis paukštį nuo mechaninių pažeidimų. Jos taip pat svarbios kūno šilumai palaikyti. Dengiamosios plunksnos būna plansojamosios (stambios sparnų plunksnos), kurios gerokai padidina sparno paviršių, ir vairuojamosios (uodegos). Jos tiesiogiai susijusios su skraidymu. Suaugusių paukščių pūkinės plunksnos turi minkštą stiebą ir palaidas šonines šakeles be kabliukų. Pūkinės plunksnos išsidėsčiusios po kontūrinėmis, todėl gerai saugo kūną nuo išorinių temperatūros svyravimų.

Paukščiai taip pat turi supaprastėjusių plunksnų su redukuotomis vėtyklėmis. Tokie yra šereliai, išsidėstę žiočių kampuose prie šnervių ir akių. Dažnai dengiamosios plunksnos turi ne 1, o 2 stiebus – išorinį ir po juo kitą, trumpesnį, vadinama atžala, kuri būdinga vištinių paukščių būriui. Plunksnos – negyvas darinys. Todėl jos susidėvi ir išblunka, todėl keičiamos naujomis. Suaugę paukščiai šeriasi 1-3 kartus per metus (dažniausiai pasibaigus veisimosi laikotarpiui). Kontūrinės plunksnos kūno paviršiuje pasiskirsčiusios nevienodai. Jos sudaro juostas – pterilijas, tarp kurių yra beplunksnės juostos – apterijos.

Paukščių plunksnos svarbios poravimuisi, todėl kai kurių rūšių patinų jos ypač gražios ir padeda patraukti patelių dėmesį. Jų spalva priklauso nuo pigmentų. Be to, spalvų įvairovė ir plunksnų žėrėjimas gali būti susijęs su šviesos spindulių laužymu.

Plunksnos išsivystė iš roplių žvynų, tačiau jų pirminė funkcija išlieka neaiški. Nors paukščiai plunksnas naudoja daugiausia skraidymui, tačiau yra atrasta dinozaurų, kurie taip pat turėjo plunksnų, tačiau jos nagalėjo būti naudojamos skraidymui. Viena iš teorijų teigia, kad plunksnos atsirado kaip apšildanti priemonė; mažesni dinozaurai, kurie turėjo ilgesnes plunksnas galėjo pradėti naudoti jas sklandymui, o tai pradėjo evoliucinį procesą, kurio rezultatas buvo proto-paukščiai Archeopteryx ir Microraptor.