Plačialapis begalis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laserpitium latifolium Apsauga: 5(Rs) - Atkurta rūšis |
||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Plačialapis begalis (Laserpitium latifolium) |
||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Plačialapis begalis (lot. Laserpitium latifolium, vok. Breitblättriges Laserkraut) – salierinių (Apiaceae) šeimos, begalių (Laserpitium) genties augalas.
Daugiametis, 60-150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas apvalus, smulkiai briaunotas, ruožuotas, minkšta šerdimi, viršutinė dalis šiek tiek šakota. Lapkočiai iki 40-50 cm ilgio, pamatas paplatėjęs įišsipūtusią makštį; apatiniai lapai kartais net 3 kartus plunksniški, standūs; viršutinių lapų lapeliai lancetiški, lygiakraščiai, prie pamato susiaurėję į kotelį; visų lapų gyslos apaugusios šereliais. Žiedyne 20-50 nevienodo ilgio šiurkščiabriaunių stipinų. vainiklapiai balti. Vaisius plikas, gelsvai rudas. Žydi liepos mėn. auga miškuose, krūmuose.
Vaistinei žaliavai vartojamos šaknys. Jos kasamos rudenį arba pavasarį. Šaknyse yra eterinio aliejaus, susidedančio iš pineno, terpineno, kareno; labai kartaus lazerpitino, kumarino junginių, dervų, mineralinių ir kitų medžiagų.
Augalas vartojamas vaistams. Nuodingas.
Augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.