Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija |
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Panevėžyje, Respublikos g. 47, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190419796.
Turinys |
[taisyti] Istorija
[taisyti] Pijorų mokykla
Pijorų mokykla, veikusi 1727-1832 m. buvo įsikūrusi dabartinės Nepriklausomybės aikštės šiaurinėje dalyje. Buvo mokoma lenkų, lotynų, rusų kalbomis. Mokiniai aktyviai dalyvavo 1823-1824 m. ir 1831 m. anticariniuose judėjimuose. Ją baigė architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, inžinierius Stanislovas Kerbedis ir kt.
[taisyti] Bajorų mokykla
Bajorų mokykla, veikusi 1841-1865 m. dirbo naujuose jai statytuose rūmuose (dab. Klaipėdos g. 3), kurie po mokyklos uždarymo atiteko rusiškai Mokytojų seminarijai. Mokytojai ir mokiniai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime.
[taisyti] Realinė mokykla
Realinė mokykla veikė 1882-1915 m., nuo ji dirbo 1884 m. jai pastatytuose naujuose rūmuose (dabar čia J.Balčikonio gimnazija). Nepaisant aršios rusinimo politikos, čia budo ir brendo nacionalinis sąjūdis, kūrėsi pirmosios lietuviškos mokinių organizacijos, pasirodė pirmieji lietuviški laikraštėliai, 1906- 1908 m. pirmą kartą mokyklos istorijoje Jonas Jablonskis dėstė lietuvių kalbą.
[taisyti] Gimnazija
Pirmoji Lietuvos švietimo istorijoje lietuviška gimnazija atidaryta 1915 m. spalio 1 d. Už savarankiškumą, iniciatyvumą, aukštą mokymo lygį buvo vadinama “Panevėžio respublika”. Jos vadovai ir pedagogai kūrė tautinės mokyklos tradicijas, formavo palankią ugdymo atmosferą. Svarų vaidmenį patriotiniam ugdymui suvaidino moksleiviškos organizacijos „Meno kuopa“, ateitininkai, aušrininkai, skautai, šauliai.
[taisyti] Vidurinė mokykla
Antrasis pasaulinis karas, nacių ir sovietų okupacijos uždėjo savo anspaudą, paliko gilius randus mokytojų ir mokinių širdyse bei ilgus sąrašus žuvusiųjų GULAGuose ir kovose su okupantais, patekusiųjų į Rytų ir Vakarų tremtį. Bet ir tais metais mokykla dirbo, pagal galimybes tęsdama prieškario gero darbo tradicijas, kurdama naujas.
Darbščiųjų ir pareigingų mokytojų dėka į Nepriklausomą Lietuvą mokykla atėjo nepraradusi gero vardo ir veido, išsaugojusi gerąją gimnazijos dvasią. Nemaža mokinių dalyvavo antisovietinio pasipriešinimo judėjime. Ir sovietmečiu mokykla išleido daug auklėtinių, garsinančių jos vardą. 1970 m. kovo 12 d. mokykla pavadinta jos direktoriaus, kalbininko akademiko Juozo Balčikonio vardu.
Per 1945-1992 m. aukso medaliais apdovanoti 179 abiturientai.
[taisyti] Juozo Balčikonio gimnazija
Papūtus gaivesniems vėjams, sustiprinto matematikos dėstymo bazėje 1989 m. pradėta kurti gimnazija. 1990 m. rugsėjo 1 d. į tiksliųjų ir humanitarinio profilio klases po konkursinių egzaminų buvo priimti pirmieji mokiniai. Švietimo ir Mokslo ministerijos 1992 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.34 nuo 1992 rugsėjo 1 d. suteiktas gimnazijos statusas. Tikslųjų, humanitarinio ir gamtos mokslų profilio klasėse sudarytos sąlygos profilinius dalykus mokytis aukštesniu lygiu, puoselėjamos moksleivių dvasinės, fizinės ir psichinės galios, mokoma savarankiškai ir kūrybiškai dirbti, ruoštis studijoms aukštosiose mokyklose. 1993 m. išleista pirmoji gimnazistų laida.
[taisyti] Direktoriai
- 1915-1918 m. Marija Putramentienė-Giedraitienė,
- 1919 m. Jonas Baronas,
- 1919-1920 m. Juozas Balčikonis,
- 1920-1925 m. Jonas Yčas,
- 1925-1927 m. Konstantinas Šakenis,
- 1927-1934 m. Julijonas Lindė-Dobilas,
- 1935-1940 m. Jurgis Elisonas.
- 1940-1941 m. J.Navasaitis ir J.Keisminas,
- 1941-1944 m. Petras Būtėnas,
- 1944–1946 m. Juozas Janulionis,
- S. Pikelis,
- J.Truskauskas,
- T.Pranskaitis,
- A.Dobrodziejienė,
- Vytautas Baliūnas,
- 1990 m. - Raimondas Dambrauskas.
[taisyti] Mokytojai
1915–1940 m.: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Kazys Bizauskas, Matas Grigonis, Vytautas Kairiūkštis, Mykolas Karka, Apolinaras Likerauskas, Zigmas Skirgaila, Juozas Zikaras, P.Puzinas ir kt.
Po 1945 m.: J.Janulionis, S.Bortkevičius, J.Budzilaitė, A.Daugaravičius, K.Truncė, J.Bulzgis, O.Maksimaitienė, A.Rusinienė, E.Gabulaitė, B.Puodžiukaitis ir kt.
[taisyti] Mokiniai
Bajorų mokyklą baigė Stanislovas Didžiulis, poetas Antanas Vienažindys, Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis, švietėjas kunigas Juozas Katelė ir kt.
Realinėje gimnazijoje mokėsi būsimieji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir jos stiprinimo veikėjai: Nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis, akademikai Juozas Balčikonis, Povilas Brazdžiūnas, Konstantinas Jablonskis, arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas, rašytojas Balys Sruoga, gamtininkas Jurgis Elisonas, diplomatas Juozas Urbšys, generolai Jonas Černius, Kazys Navakas, Stasys Pundzevičius, Vincas Žilys ir kt.
1915–1940 m. gimnazijoje mokėsi Juozas Ąžuolaitis, Petras Babickas, Stasys Bačkis, Kęstutis Balčys, Povilas Brazdžiūnas, Bernardas Bučas, Pranas Drąsutis, Paulius Drevinis, Vytautas Gudelis, Jonas Graičiūnas, Kazys Inčiūra, Juozas Jurginis, L.Jurgutytė-Baldauf, Juozas Keliuotis, Jonas Laužikas, Alfonsas Lipniūnas, Algimantas Marcinkevičius, K.Naruševičius, Bronys Raila, Pranas Skardžius, Vytautas Skuodis, Rapolas Šaltenis, Adolfas Šapoka, Leonas Valkūnas, Vanda Zaborskaitė, Kazimieras Žoromskis, ir kiti.
Po 1945 m. baigė Stasys Eidrigevičius, Antanas Garbauskas, Eugenijus Kosinskas, Arūnas Krotkus, Vytautas Mikalauskas, Raimundas Rajeckas, Arūnas Štaras, Aleksandras Targamadzė, Ignacas Uždavinys, Juozas Vanagas ir kiti.
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis straipsnis apie mokymo įstaigą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
