Palūkanos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Palūkanos – mokestis už naudojimąsi kito pinigais. Tai – pajamos, gaunamos leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu. Palūkanos yra pajamų šaltinis ir dėl to sudaro nacionalinių pajamų dalį. Palūkanos gali būti vertinamos kaip procentais per metus išreikšta kaina, susiejanti dabartinę vertę su būsimąja. Palūkanų norma yra pagrindinė pinigų ir finansų analizės kategorija.
Palūkanos – pinigų skolinimo kaina arba mokestis už sutikimą atidėti vartojimą. Skolindamas pinigus kitiems, bankas gauna palūkanas už paskolas.
Kreditiniame sandoryje dalyvauja du subjektai: kreditorius (skolintojas) ir skolininkas, abu turintis savo ekonominių interesų. Skolintojas suteikia skolininkui kreditą, turi tikslą gauti naudą – palūkanomis. Palūkanų dydis priklauso nuo skolininko patikimumo, jo finansinės būklės, mokumo lygio, nuo skolinamos pinigų sumos, ekonominės padėties valstybėje ir kitų sąlygų.
