Om
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Om (Aum) – sanskrito skiemuo, kurį induistai, džainistai, budistai ir kitų indiškosios kilmės religijų ir dvasinių judėjumų atstovai laiko šventu. Devanagari raštu žymimas specialiu ligatūros ॐ (Unicode U+0950) ženklu, tibetiečių rašte ༀ (Unicode U+0F00). Ženklas sudarytas iš kairėje pusėje esančios raidės „A“, lygaus, simetriško lanko, garso „U“ ir čandrabindu, kuris parodo priebalsio nazalizaciją – nosinio (nazalinio) garso tartį.
[taisyti] Induizmas
Garsas žymi transcendentinį garsą, iš kurio vibracijų pagal induizmo mokymą atsirado Visata. Jis apibūdina aukščiausią Dievo įvaizdį: beformį, bekūnį Brahmaną, beasmenę Pasaulio sielą.
OM yra simbolis, kuris viską apima ir savyje talpina. Pirmą kartą paminėtas Upanišadose. Vėliau OM – 3 garsų a, u, m junginys – kaip mistinės meditacijos objektas. Be to jis simbolizuoja Trejybę: Višnus, Šiva ir Brahma. Visose induizmo religijose OM laikoma švenčiausių iš visų mantrų.
[taisyti] Budizmas
Vadžrajanoje (mantrajanoje) atlieka svarbų vaidmenį kaip mantrinis skiemuo. Jis slamba vienoje svarbiausių vadžrajanos mantrų „OM MANI PADME HUM“. OM taip pat yra pavidalo, garso simbolis ir žymi absoliučią visatos esatį. Šventasis skiemuo yra aptarinėjamas daugelyje įvairių budizmo mokyklų. Budizme visada tariamas OM ir niekada Aum.
