Noris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Noris – lietuviška obelų veislė, sukurta 1950 m. Vytėnuose. Ją išvedė I.Štaras, sukryžminęs Rudeninį dryžuotąjį su Mekintošu. Nuo 1966 m. veislė plačiai auginama daugelyje sodininkystės ūkių ir mėgėjų soduose.
Vaismedžiai išauga aukšti ir šakoti, tačiau žiemą nėra labai ištvermingi. Pradeda žydėti vėlai. Derėti pradeda 3-4-ais augimo metais. Vainikas plataus kūgio formos, su retomis šakomis. Žiedai rausvi. Lapai kiaušiniški, šviesiai žali.
Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, išsilaiko iki balandžio mėn. Jaunų obelų vaisiai stambesni už vidutinius, o senų ir gausiai derančių – smulkesni. Vaisiai neatsprūs rauplėms ir rudajam puviniui. Jų skonis – rūgščiasaldis, aromatingas. Odelė vidutinio storio, truputį blizganti, neriebaluota.
Skinami vaisiai šviesiai žalsvos spalvos, sunokę tampa tamsiai raudoni. Minkštimas baltas, sultingas. Šerdelė ryški, nedidelė, ropės pavidalo. Sėklos vidutinio dydžio, šviesiai rudos spalvos.
