Nikolajus Lobačevskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nikolajus Lobačevskis (rus. Николай Иванович Лобачевский; 1792 m. lapkričio 20 d. (gruodžio 1 d.), Nižnij Novgorode - 1856 m. vasario 12 d. (vasario 24 d.) Kazanėje) - rusų matematikas, Lobačevskio geometrijos sukūrėjas.
Mokslininkas gimė Nižnij Novgorode. Jo tėvais buvo Ivanas Michailovičius Lobačevskis (geodezijos departamento valdininkas) ir Proskovja Aleksandrovna Lobačevskaja. 1802-1807 m. lankė gimnaziją, o vėliau 1807-1811 m. universitetą Kazanėje. 1811 m. įgijo fizikos-matematikos magistro laipsnį, 1814 m. tapo adjunktu, 1816 m. - ekstraordinatoriu, o 1822 m. - profesoriumi. Buvo Kazanės universiteto rektorius (1827 - 1846 m.).
1832 m. vedė Varvarą Aleksejevną Moisejevną, su kuria susilaukė septynių vaikų.
