Nigerio ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nigeris yra skurdžiausia pasaulio valstybė, užimanti paskutinę vietą Jungtinių Tautų vystymo programos žmogaus socialinės raidos indeksų sąraše. Nigeris – Subsacharos regiono šalis, neturi išėjimo į jūrą. Pagrindinės šalies ūkio šakos yra natūrinė žemdirbystė, gyvulininkystė ir vienų didžiausių pasaulyje urano klodų panaudojimas. Nigerio ekonomikai neigiamos įtakos turi besikartojantys sausrų periodai, žemės virtimas dykuma, žmonių skaičiaus augimas (2,9 proc.) bei sumažėjusi tarptautinės rinkos urano paklausa.

Nigeris priklauso Vakarų Afrikos pinigų sąjungai, kurios visos aštuonios valstybės narės naudojasi bendra valiuta, CFA franku, bei vienu Vakarų Afrikos valstybių centriniu banku (BCEAO).

2000 m. gruodžio mėn. Nigeris įgijo teisę gauti padidintą skolos sušvelninimą pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Sunkiai įsiskolinusių neturtingų šalių (HIPC) programą bei pasiekė susitarimą su Fondu dėl Skurdo mažinimo ir augimo programos (PRGF). Skolos sušvelninimo dėka sumažinami Nigerio metinės skolos aptarnavimo mokesčiai ir taip sukuriama lėšų pagrindinei sveikatos priežiūrai, pradiniam ugdymui, ŽIV ir AIDS prevencijai, kaimiškosios vietovės infrastruktūrai ir kitoms priemonėms, siekiančioms mažinti skurdą. 2005 m. gruodžio mėn. buvo paskelbta, jog Tarptautinis valiutos fondas sušvelnina Nigerio skolą 100 procentų. Nigeris buvo atleistas nuo 86 milijonų JAV dolerių skolos Tarptautinės valiutos fondui, be to, Nigeriui dar buvo suteikta finansinė parama pagal HIPC programą. Beveik pusę vyriausybės biudžeto pajamų sudaro parama iš užsienio. Šalies ūkio plėtros perspektyvos yra naftos, aukso, anglies bei kitų mineralinių išteklių eksploatacija: per pastaruosius keletą metų nežymiai augo urano kainos. Dėl 2005 metų sausros ir skėrių antpuolio 2,5 milijono nigeriečių patyrė maisto nepriteklių.