Nevarėnai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nevarėnai | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Koordinatės |
|
|||||||||||||||
Savivaldybė | Telšių rajonas | |||||||||||||||
|
Nevarėnai – miestelis Telšių rajone, prie kelio Telšiai–Mažeikiai. Seniūnijos centras, yra medinė Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1785 m.), veikia Nevarėnų vidurinė mokykla, paštas (LT-88085), prateka Burbesio upė.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Viduramžiais priklausė Ceklio žemei. Kaimas pradėjo kurtis XVI a. pabaigoje. 1602 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1721 m., siekiant atgaivinti po maro miestelį prie bažnyčios, Nevarėnai gavo turgaus ir prekymečių privilegiją.
Motiejaus Valančiaus laikais jau būta pradžios mokyklos, kurioje 1853 m. mokėsi 34 vaikai. 1940 m. turėjo apie 550 gyventojų. Miestelio būta šviesaus: dar 1934 m. iškilmingai atidarytas knyginėlis. 1929 m. prie motorinio malūno pradėjo veikti lentpjūvė. Veikė aktyvi šaulių organizacija, įsikūrusi 1920 m. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. 1933 m. baigta grįsti Didžioji gatvė. 1936 m. Telšių apskrities architektas Steponas Stulginskis parengė projektą šalių organizacijos namams statyti. 1937 m. duris atvėrė Sveikatos centro patalpos. Šaulių ir kitos organizacijos statė spektaklių: Liudo Giros dramą „Kerštas“ (1930), „Vytautas pančiuose“, „Piršlybos“. Pradžios mokykla 4-ajame dešimtmetyje turėjo unikalų žuvų (karpių) ūkį.
Ir sovietmečiu, ir dabar miestelis puikiai tvarkomas, ypač centrinė jo aikštė. 2002 m. vasario 28 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
Liaudis pasakoja, kad senovėje čia buvusi neįžengiama giria su klampiomis pelkėmis, kuriose paklydusiam keliautojui grėsdavo mirtis. Klaidžiojimai ir vargai baigėsi tik pažadėjus pastatyti bažnyčią. Dažniausiai minimos dvi vežimu važiavusios ir pasiklydusios ponios. Ieškodamos kelio, jos įklimpo pelkėje, ėmė skęsti ir kviesdamosi pagalbos šaukė savo vardus: „Neva!“ „Rena!“ Ir tik kai jos pasižadėjo pastatyti bažnyčią, jas išgirdo ir išgelbėjo aplinkiniai žmonės. Taip iš ponių šauktų vardų ir atsiradęs miestelio pavadinimas.
[taisyti] Šnekta
Nevarėnų šnekta priklauso šiaurės žemaičiams telšiškiams. Ją 1975 m. išsamiai aprašė T. Juškaitė-Gužauskienė.
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės
TIRKŠLIAI – 19 km Kanteniai – 5 km |
|||||||||||
|
Juozapavas – 5 km | ||||||||||
Gaudikaičiai – 13 km TELŠIAI – 16 km |
[taisyti] Nuorodos
Svarbiausios gyvenvietės Telšių rajone |
Degaičiai | Eigirdžiai | Gadūnavas | Janapolė | Lauko Soda | Luokė | Nerimdaičiai | Nevarėnai | Pavandenė | Ryškėnai | Telšiai | Tryškiai | Ubiškė | Upyna | Varniai | Viešvėnai | Žarėnai |