Nertiniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Ceratophyllaceae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Nertiniai (Ceratophyllaceae, vok. Hornblattgewächse) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima, kuriai priklauso pasinėrę vandenyje žoliniai augalai su nariuotu stiebu ir dvišakai suskaldytais į siūliškas skiltis lapais. Šeimoje viena nerties (Ceratophyllum) gentis su maždaug 30 rūšių. Genties pavadinimas iš graikų k. keras, keratos – ragas, phyllon – lapas; siauri, pakartotiniai dvišakai šakoti standūs lapai primena elnio ragus. Apdulkinami vandens. Vyriškų žiedų daugiau, negu moteriškų. Vaisiai yra su dygliukais, todėl lengvai prisikabina prie vandens gyvūnų arba įsitvirtina dugne. Sėklos sudygsta dugne, bet šaknys neišsivysto, todėl išaugę augalai plūduriuoja laisvai vandenyje.
Lietuvoje auga dvi rūšys:
- Paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum). Augalas 40-200 cm ilgio, viršutinėje stiebo dalyje gausiai šakotas. Lapai 1 arba 2 kartus dvišakai šakoti, po 4-12 menturėse, tamsiai žali, siūliški. Vaisius – juodos spalvos riešutėlis. Žydi liepos mėn. Žiedai smulkūs. Auga stovinčiuose ir lėtai tekančiuose vandenyse. Augalą lesa paukščiai, ėda žuvys. Pav.
- Gležnalapė nertis (Ceratophyllum submersum). Augalas gležnesnis už paprastąją nertį. Lapai dažniausiai 3 kartus dvišakai šakoti. Žydi liepos – rugpjūčio mėn. Auga ežeruose, lėtai tekančiose upėse, grioviuose, kūdrose. Lietuvoje labai retas. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
