Naugarduko vaivadija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Naugarduko vaivadija – (lenk. Województwo nowogródzkie, lot. Palatinatus Novogrodensis) – nuo 1507 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569-1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Naugardukas, plotas 33 200 km².

Vaivadija įsteigta 1507 m. pertvarkius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinį padalijimą. Naugarduko ir Slonimo ekonomijos priklausė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio stalo valdoms.

Naugarduko vaivadijai priklausė keturi pavietai:

• Naugarduko pavietas
• Volkovysko pavietas
• Slonimo pavietas
• Slucko kunigaikštystė

[taisyti] Atstovavimas

Naugarduko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Naugarduko vaivada ir Naugarduko kaštelionas. Kiekvieno pavieto seimelis rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Miesto seniūnus turėjo Naugardukas, Slonimas ir Volkovyskas.

[taisyti] Vaivada

Pirmuoju Naugarduko vaivada 1507 m. tapo Jonas Glinskis.

Naugarduko vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Naugarduko vaivada turėjo trečią pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją.

Naugarduko vaivados rūbai buvo raudonas kantušas ir juodas žiponas.