Miozinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Miozinas – motorinis baltymas, sugebantis kryptingai keisti savo konformaciją, panaudodamas ATP energiją. Šių baltymų dėka (jų yra 9 klasės) susitraukinėja raumenys.

Miozinai paprastai sudaryti iš dviejų grandinių: lengvosios ir sunkiosios. Raumenų miozinas susideda iš dviejų sunkių vienodų susivijusių polipeptidinių grandinių, turi dvi galvas ir ilgą uodegą. Galvos veikia kaip ATP-azės ir vilkikliai. Susideda iš dviejų sunkių grandinių (po ~2000 aminorūgščių liekanų) ir keturių lengvų grandinių (~170-190 aminorūgščių liekanų). Susisukusias sunkiąsias grandines palaiko periodiškai išsidėsčiusios hidrofobinės aminorūgštys.

Neraumeninių ląstelių miozinai paprastesni, juos sudaro tik viena sunkioji grandinė su viena galva. Manoma, kad neraumeniniai miozinai evoliuciškai yra senesni. Gleivūnas Dictyostelium turi bent 9 skirtingus miozinus.

Visų miozinų galvos yra labai konservatyvios - jų sandara labai pastovi. O uodegų sandara įvairuoja - nuo jos priklauso, prie ko miozinas tvirtinsis ir kokias funkcijas atliks. Pvz., uodega gali turėti sritis, kurios gali prisitvirtinti prie membranos - toks miozinas gali vežioti vakuoles aktino gijomis ar pritvirtinti aktino gijas prie plazminės membranos.