Minsko kaštelionas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Minsko kaštelionas (lenk. kasztelan miński) – antrasis pagal rangą po Minsko vaivados aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Minsko vaivadijoje, Didžiojo kunigaikščio pilių vaivadijoje vyriausias valdytojas bei Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnas.
[taisyti] Įgaliojimai
Minsko kašteliono pareigybė įsteigta 1413 m., kai, pertvarkius Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinį padalijimą, buvo įsteigta ir Minsko vaivadija. Minsko kaštelioną skirdavo Didysis kunigaikštis (karalius) ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos arba iki paskyrimo į aukštesnes pareigas.
Kaštelionas buvo pavaldus Minsko vaivadai, taip pat karo atveju jo tiesioginis viršininkas buvo ir Lietuvos didysis etmonas. Kaštelionas atlikdavo pilies administracijos, ūkio reguliavimo, teismo ir karinės administracijos funkcijas. Kaštelionas buvo aukščiausias karinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir Minsko pavieto bajorų vadas, taip pat pavieto bajorų pašauktinių kariuomenės vadas.
Kaštelionas buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Minsko kaštelionas pagal rangą turėjo paskutinę, trisdešimt pirmąją poziciją kaštelionų suole.
Pareigybė panaikinta po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m.
