Miškinė sidabražolė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Potentilla erecta | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Miškinė sidabražolė (Potentilla erecta) |
||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Pelkinė sidabražolė (lot. Potentilla erecta, angl. Tormentil, vok. Blutwurz) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos, sidabražolių (Potentilla) genties augalas.
Daugiametis, 15-35 cm aukščio žolinis augalas. Stiebai keli, į viršūnę šakoti, kylantys arba statūs, plaukuoti. Pamatiniai lapai ilgakočiai, triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, stiebiniai - triskiaučiai, bokočiai, su dviem dideliais prielapiais. Žiedai vienanamiai, apie 1 cm skersmens, ant plonų kotelių. Vainiklapiai 4. kartais 5, geltoni. Vaisius - 1,6-2,0 mm ilgio, riešutėlio pavidalo.
Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Vaisiai subręsta liepos - rugpjūčio mėn. Auga šlapiose ir drėgnose pievose, durpynuose, ganyklose, krūmuose, miškuose.
Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba pavasarį. Šakniastiebiuose yra 14-18 % rauginių medžiagų, dervų, fitosterolio, glikozido termentilino, organinių rūgščių, dažinių ir 6 % mineralinių medžiagų.
Šakniastiebių nuoviras su įvairiais kandikais dažo medžiagas rudai, geltonai. Nuoviras vartojamas kaip prieskonis žuvies konservų pramonėje, gėrimams dažyti. Augalas rauginis, naudojamas odos apdirbimo pramonėje.