Makatea
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Makatea – koralinė sala Prancūzijos Polinezijoje, Tuamotu salyno šiaurės vakaruose, Paliserio grupėje, 230 km į šiaurės rytus nuo Taičio, 82 km į pietus nuo Rangiroa. Įeina į Rangiroa komuną. Plotas 24 km². 93 gyventojai (2002 m.). Gyventojų tankumas – 3,9 žm./km². Svarbiausia gyvenvietė – Moumu.
Koordinatės: 
15°49′″S, 148°13′″W
Makatea – viena iš nedaugelio Tuamotu salyno salų, kurios nėra atolai. Sala plokščia, iki 80 m aukščio. Ilgis 7,5 km, plotis 7 km. Salos centre (išdžiūvusios lagūnos vietoje) randami fosfatai, koralinis kalcio oksidas, jūrų paukščių guanas. Fosfatų gavyba vyko nuo 1917 m. iki 1966 m. (beveik visi fosfatai iškasti). Verčiamasi žemės ūkiu, kopros gavyba, kokosų prekyba, kokosinių krabų gaudymu. Saloje yra vienintelis Polinezijos salose geležinkelis (juo buvo gabenami fosfatai iš salos centro į Temao uostą), tačiau dabar nebeveikiantis.
Makatea seniau buvo vadinama Papa Tea („balta uola“). Salą 1722 m. atrado olandas Jakobas Rogevenas.
