Madagaskaro geografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Madagaskaro sala – sala nutolusi nuo rytinės Afrikos pakrantės 600 km. Ši 1600 km ilgio (šiaurės-pietų kryptimi) ir 600 000 kv.km ploto sala yra ketvirta pagal dydį pasaulyje po Grenlandijos, Naujosios Gvinėjos ir Borneo. Saloje yra Madagaskaro Respublika.

Unikali salos ekosistema pradėjo formuotis maždaug prieš 120 mln. metų, kai pradėjo skirtis žemynai. Pirminio Gondvanos superkontinento žemėlapyje Madagaskaras įsiterpęs tarp pietinio Indijos krašto ir šiaurinio Antarktidos pajūrio.

Milžiniškų roplių eroje dinozaurai dar galėjo ateiti iš Afrikos sausa žeme, dar milijonus metų po skilimo pradžios augalai bei gyvūnai galėjo per lūžį patekti į Madagaskarą. Tačiau maždaug prieš 40 mln. metų plyšys pasidarė per didelis, ir šis evoliucijos eismas baigėsi, o apytikriai 500 m.pr.m.e. pasirodė pirmieji žmonės, jie atplaukė valtimis ne iš kaimyninės Rytų Afrikos, o iš Indonezijos.

Dėl savo rausvo dirvožemio Madagaskaro sala vadinama Didžąja raudonąja sala ir turi savitą augaliją bei gyvūniją; tačiau dabar ta dirva dėl žmonių sukeltos erozijos sparčiai išplaunama į jūrą.

Madagaskaro sala su mažomis Komorų, Amirantų, Seišelių ir Maskarenų salomis sudaro Etiopinės zoogeografinės srities Madagaskaro posritį. Madagaskaro posrityje gyveno XVII a. pradžioje žmogaus išnaikintas paukštis epiornis. Skirtingai nuo Afrikos žemyno, čia nėra straublinių, neporakanopių ir porakanopių žinduolių, plėšriųjų žinduolių, beždžionių, nuodingųjų gyvačių, nėra tikrųjų gėlavandenių žuvų. Madagaskaro salos savitumą lėmė ilga (nuo neogeno periodo) salos izoliacija nuo Afrikos žemyno.