Lopšys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lopšys – supamas kūdikio guolis. Dažnai buvo statomas ar pakabinamas šalia motinos lovos.
Lietuvoje vartoti pakabinami ir pastatomi lopšiai. Labiau buvo išplitę pakabinamieji lopšiai. Jų buvo drobinių, pintinių ir lentinių. Pintiniai lopšiai buvo daromi iš karklo vytelių, eglės šakų ar pušies skalelių.
[taisyti] Literatūra
- A. Andriuškevičius. Lietuvos valstiečių lopšių tipai XIX a.–XX a. I pusėje (I. Pakabinami lopšiai) // Lietuvos TSR MA darbai, A serija, 4 (45), 1973, p. 119-130.
