Limfmazgis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Limfmazgis (lot. nodus lymphoideus) – limfagyslių sutekėjimo vieta. Žmogaus kūne yra apie 700-800 įvairaus dydžio limfmazgių, kurie būna nuo 1 iki 30 mm skersmens. Forma taip pat įvairi, bet dažniausiai plokšti suapvalinti. Kiekvieną limfmazgį sudaro jungiamojo audinio kapsulė, kuri pertvarėlėmis padalinta į skilteles. Skiltelės pripildytos limfoidinio audinio, kuriame daug limfocitų ir makrofagų.
Limfmazgių paskirtis:
- fagocitozinis mikroorganizmų, vėžinių ląstelių naikinimas - limfmazgyje esantys makrofagai stabdo ir naikina su limfos srove plintančius svetimkūnius. Šitaip yra sulaikomos ir bakterijos, piktybinės auglių ląstelės.
- imuninio atsako užtikrinimas - limfmazgiuose esantys B ir T limfocitai atpažįsta svetimus antigenus ir ima gaminti jiems specifinius antikūnus.
[taisyti] Limfmazgių patologija
- Limfadenitas – limfmazgių uždegimas.
- Bubonas - sergant maru pažeistas limfmazgis
Limfa - Limfagyslės - Limfmazgiai - Blužnis - Užkrūčio liauka - Raudonieji kaulų čiulpai
