Lietuvos keliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos keliai yra Lietuvos transporto sistemos dalis.

Lietuvoje yra 21324,85 km valstybinių kelių, kurie skirstomi į tris kategorijas:

• magistraliniai (18 kelių, bendras ilgis 1750,05 km),^[1]
• krašto (132 keliai, bendras ilgis 4947,90 km),
• rajoniniai (4348 keliai, bendras ilgis 14626,90 km).

Kkelių dangos (km):

Danga	Magistraliniai	Krašto	Rajoniniai	Iš viso
Asfalto dangos	1666,54	4947,90	6258,12	12872,56
Cementbetonio dangos	83,13	-	1,27	84,40
Žvyro dangos	-	-	8360,21	8360,21
Grindinys	0,38	-	7,30	7,68

Turinys 1 Kelių tinklas 1.1 Europos kelių tinklo koridoriai 1.1.1 Koridorius Nr. I 1.1.2 Koridorius Nr. IX 1.2 E kategorijos keliai 1.3 Magistraliniai keliai 1.4 Krašto ir rajoniniai keliai 2 Tiltai ir viadukai valstybinės reikšmės keliuose 3 Išnašos 4 Nuorodos

[taisyti] Kelių tinklas

Kelių tinklas skirtomas į šias kategorijas:

• Europos kelių tinklo koridoriai
• E kategorijos keliai
• magistraliniai keliai
• krašto ir rajoniniai keliai

[taisyti] Europos kelių tinklo koridoriai

1994 m. nustatyti du Lietuvą kertantys Trans European Network koridoriai. Juos nustatė Europos šalių transporto ministrai konferencijos metu, kuri vyko Kretingoje.

[taisyti] Koridorius Nr. I

Koridorius (greitkelis Via Baltica ir geležinkelio linija Rail Baltica) kerta Lietuvą šiaurės-pietų kryptimi jungdamas Taliną - Rygą - Saločius - Panevėžį - Kauną - Kalvariją - Varšuvą. Koridoriau atšaka Nr. I A jungia Taliną - Rygą - Šiaulius - Tauragę - Kaliningradą.

[taisyti] Koridorius Nr. IX

Koridorius kerta Lietuvą rytų-vakarų kryptimi. Atšaka Nr. IX B jungia Kijevą - Minską - Vilnių - Klaipėdą, o atšaka Nr. IX D — Kauną - Kaliningradą.

[taisyti] E kategorijos keliai

Lietuvą kerta 6 Europinės reikšmes magistralės:

• E67 (Helsinkis - Talinas - Ryga - Panevėžys - Kaunas - Varšuva - Vroclavas - Praha)
• E28 (Berlynas - Gdanskas - Kaliningradas - Marijampolė - Prienai - Vilnius - Minskas)
• E77 (Pskovas - Ryga - Šiauliai - Karaliaučius - Varšuva - Krokuva - Budapeštas)
• E85 (Klaipėda - Kaunas - Vilnius - Lyda - Černovcai - Bukareštas - Aleksandropolis)
• E262 (Kaunas - Utena - Daugpilis - Rezekne - Ostravas)
• E272 (Vilnius - Panevėžys - Šiauliai - Palanga - Klaipėda)

[taisyti] Magistraliniai keliai

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Magistraliniais vadinami tarptautinio susisiekimo Lietuvos keliai.

Magistraliniai kelių ilgis 1748,84 km. Lietuvos magistraliniai keliai yra šie:

Kelio nr. Kelio pavadinimas, kelio ilgis, km (Lietuvoje) A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 311,40 A2 Vilnius–Panevėžys, 135,92 A3 Vilnius–Minskas, 33,99 A4 Vilnius–Varėna–Gardinas, 134,46 A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, 97,06 A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, 185,40 A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas, 42,21 A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, 87,86 A9 Panevėžys–Šiauliai, 78,94 A10 Panevėžys–Pasvalys–Bauska, 66,10 A11 Šiauliai–Palanga, 146,85 A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, 186,09 A13 Klaipėda–Liepoja, 45,15 A14 Vilnius–Utena, 95,60 A15 Vilnius–Lyda, 49,28 A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė, 137,51 A17 Panevėžio aplinkkelis, 22,28 A18 Šiaulių aplinkkelis, 17,08

[taisyti] Krašto ir rajoniniai keliai

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

[taisyti] Tiltai ir viadukai valstybinės reikšmės keliuose

Iš viso priskaičiuojama 1522 tiltų susijusių su valstybiniai keliai, kurie skirtomi pagal perdangos medžiagą: gelžbetoninius, plieninius ir medinius.

	Skaičius (vnt.)	Ilgis (m)
Gelžbetoniniai	1440	45856
Plieniniai	79	5060
Mediniai	3	267

[taisyti] Išnašos

[taisyti] Nuorodos

• Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos tinklalapis
• Atstumai tarp Lietuvos miestų
• Kelių būklė ir eismo sąlygos
• Apribojimai dėl darbų
• Juodosios dėmės