Lietuvos didysis kancleris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos didysis kancleris – vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų.
Pareigybę 1504 m. įsteigė Aleksandras Jogailaitis, kai buvo nutarta pasidalyti įtakos sferomis – rytų politika atiteko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kompetencijai, o vakarų – Lenkijos karūnai. 1569 m. Liublino unija įteisino ne tik teritorinį kompetencijų pasidalijimą, bet ir nustatė, kad monarchui esant Lietuvoje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kanceliarija perims visų visos valstybės reikalų tvarkymą.
Nors Karūnos didysis kancleris pagal teises buvo lygus, bet Lietuvos didysis kancleris Senate sėdėjo už jo.
[taisyti] Lietuvos dideji kancleriai
- 1504-1509 m. Mikalojus Radvilaitis
- 1509-1521 m. Mikalojus Radvila II
- 1522-1532 m. Albertas Goštautas
- 1546-1549 m. Jonas Hlebavičius
- 1550-1565 m. Mikalojus Radvila Juodasis
- 1566-1579 m. Mikalojus Radvila Rudasis
- 1579-1587 m. Eustachijus Valavičius
- 1589-1623 m. Leonas Sapiega
- 1623-1656 m. Albertas Stanislovas Radvila
- 1658-1684 m. Kristupas Žygimantas Pacas
- 1684-1690 m. Marcijonas Aleksandras Oginskis
- 1690-1697 m. Dominykas Mikalojus Radvila
- 1698-1719 m. Karolis Stanislovas Radvila
- 1720-1733 m. Mykolas Servacijus Vyšnioveckis
- 1735-1752 m. Jonas Frederikas Sapiega
- 1752-1775 m. Mykolas Frederikas Čartoriskis
- 1775-1793 m. Aleksandras Mykolas Sapiega
- 1792-1795 m. Joachimas Chreptavičius
