Lietuvių mokslo draugija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvių mokslo draugija – Vilniuje 1907 – 1940 m. veikusi lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo organizacija. Įkurta 1907 m. balandžio 4 d. Jono Basanavičiaus iniciatyva.
1907 m. balandžio 7 d. įvyko steigiamasis Lietuvių mokslo draugijos susirinkimas.
Lietuvių mokslo draugijos pirmininku buvo išrinktas Jonas Basanavičius, vicepirmininkais – Stasys Matulaitis ir Povilas Matulionis, sekretoriumi – Jonas Vileišis, iždininku – Antanas Vileišis, knygininku – Antanas Smetona; nariais – Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Bagdonas ir Petras Vileišis. Draugijos pirmininko pareigas Jonas Basanavičius ėjo iki savo mirties 1927 m.
Vykdė lietuvių tautinės kultūros ugdymo darbą. Atliko lietuvių kalbos ir jos tarmių, taip pat antropologinius, archeologinius, istorinius tyrimus, kaupė biblioteką, archyvą ir muziejinius eksponatus. Leido mokyklinius vadovėlius.
1938 m. lenkų valdžia draugiją uždarė. Draugija atkūrė savo veiklą 1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių. 1940 m. visas draugijos sukauptas turtas buvo perduotas Lituanistikos institutui, po to – Lietuvos mokslų akademijai, Vėliau Lietuvos mokslų akademija didžiąją eksponatų dalį perdavė Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejui, didžiąją dalį numizmatikos – Dailės muziejui.
