Lavoriškės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lavoriškės

Lavoriškės

Koordinatės

54°42'30″ š. pl.
25°38'20″ r. ilg.

Savivaldybė

Vilniaus rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Lavóriškės
Kilmininkas:	Lavóriškių
Naudininkas:	Lavóriškėms
Galininkas:	Lavóriškes
Įnagininkas:	Lavóriškėmis
Vietininkas:	Lavóriškėse

Lavoriškės – gyvenvietė Vilniaus rajone, į rytus nuo Vilniaus, netoli sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, yra Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1906 m.), vidurinė ir pagrindinė mokyklos, paštas (LT-15032). Rytuose prie Lavoriškių yra sienos su Baltarusija perėjimo punktas (Lavoriškės-Kotlovka), pro kurį gali vykti visų rūšių transporto priemonės ir kelionės dokumentus turintys visų valstybių piliečiai. Pietvakariuose stūkso Lavoriškių piliakalnis, šiaurėje plyti Lavoriškių giria.

[taisyti] Istorija

1523 m. minimas Lavoriškių kaimas ir valsčius. XVI–XVII a. čia, pasitelkus Vilnios vandens energiją, buvo lydoma geležis. XVII a. veikė popieriaus fabrikas. XVII a. pradžioje Lavoriškės tapo miesteliu (nuo 1959 m. – kaimas). XVII a. viduryje pastatyta bažnyčia, vėliau ne kartą perstatyta. 1655 m. Lavoriškės buvo sudegintos. XVIII a. minima Lavoriškių seniūnija. Amžiaus pabaigoje veikė pradinė mokykla. 1863 m. rugpjūčio 28 d. prie Lavoriškių kovėsi Gustavo Čechovičiaus ir Karolio Jasevičiaus vadovaujami sukilėlių būriai.

1899–1906 m. pastatyta dabartinė mūrinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, 1927 m. ji konsekruota.

1919 metais Lavoriškėse pradėjo veikti lenkiška mokykla (keturmetė). Joje dirbo mokytoja A. Glinska. 1937 metais I Lenkijos maršalkos Juzefo Pilsudskio garbei Vilniaus rajone pastatyta 100 mokyklų, tarp jų ir Lavoriškių vidurinė.