Laterano II susirinkimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laterano II susirinkimas – Visuotinis Bažnyčios susirinkimas, įvykęs 1139 m. Romoje.
Susirinkimą sušaukė popiežius Inocentas II. Susirinkimas prasidėjo 1139 m. balandžio 2 arba balandžio 4 d. Įvyko trys posėdžiai. Manoma, kad susirinkimas baigėsi balandžio 17 d. Jame dalyvavo apie 500 vyskupų, o pirmininkavo pats popiežius.
Susirinkimas priėmė trisdešimt kanonų. Iš jų dvyliktasis skelbė „Dievo paliaubas“, tryliktasis smerkė lupikavimą, keturioliktasis - riterių turnyrus, aštuonoliktasis skelbė ekskomuniką padegėjams. Dvidešimt trečiasis kanonas kaip eretikus smerkė nepripažįstančius Eucharistijos, vaikų krikšto, kunigystės ir teisėtų santuokų.
[taisyti] Šaltiniai
- Philip Hughes „The Church in Crisis: The History of the General Councils: 325-1870“, Notre Dame du Lac, 1960 [1]
- Josef Lenzenweger, Peter Stockmeier, Karl Amon, Rudolf Zinnhobler „Katalikų Bažnyčios istorija“, „Katalikų pasaulis“, Vilnius, 1996, ISBN 9986-04-054-X
- „Catholic Encyclopedia“, 1917, straipsniai „Second Lateran Council (1139)“ [2] ir „Lateran Councils“ [3]
- EWTN internetinė biblioteka, „Second Lateran Council (1139)“ [4], paimta iš „Decrees of the Ecumenical Councils“, red. Norman P. Tanner
