Lapkotis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
.png/180px-Petiole_(PSF).png)
Lapkotis - lapo dalis, jungianti lapalakštį su stiebu. Lapkotis suteikia lapalakščiui daugiau judrumo, jam leidžia sukiotis ir efektyviau gaudyti šviesą.
Lapkočio vidinė sandara paprastai artima stiebo sandarai. Lapkotis šonuose gali turėti prielapius. Sustorėjusi lapkočio dalis, kuria lapas tvirtinasi prie stiebo, vadinama pentimi. Tipiškas pentis turi kaštono, klevo, ąžuolo, uosio lapai.
Lapkočius turintys lapai vadinami kotuotais lapais, o jų neturintys - bekočiais lapais.
Kartais lapkočiai gali būti pakitę ir virtę filodžiais.
Kai kurių augalų lapkočiai yra valgomi (pvz., burokėlių, lapinių burokėlių) ar net yra pagrindinė valgomoji dalis (rabarbarai).
 Valgomojo krieno (Armoracia rusticana) lapkočio pjūvis |
 Nutrauktas siauralapio gysločio (Plantago lanceolata) lapkotis. Matyti kyšantys indų kūleliai. |
 Vandens lelijos (Nymphea) lapkočio skerspjūvis. Matyti oro takai. |
 Rabarbaro (Rheum rhabarbarum) lapkočio pjūvis. |
 Rabarbaro lapkočiai yra valgomi, iš jų verda kompotus, kisielius, uogienes. |
