Lęšis (optika)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lęšis – skaidrus kūnas, apribotas 2 sferiniais arba kitokios formos (toks lęšis vadinamas asferiniu) paviršiais. Lęšiai skirstomi į glaudžiamuosius, sklaidomuosius ir afokalinius. Glaudžiamųjų lęšių laužiamoji geba D > 0. Sklaidomųjų D < 0. Afokalinių D = 0. Tokie lęšiai naudojami lęšių ydų kompensavimui.
[taisyti] Lęšio laužiamoji geba
Čia:
- n – medžiagos, iš kurios pagamintas lęšis, lūžio rodiklis;
- R – lęšio paviršių kreivumo spinduliai. Laikoma, kad R>0, kai paviršius yra iškilasis, ir R<0, kai paviršius yra įgaubtasis.
[taisyti] Kitokie lęšiai
Taip pat lęšiais kartais vadinami ir įtaisai ar organai, laužiantys ir fokusuojantys garsą (akustinis lęšis, kokius turi banginiai), elektronų srautą (elektroniniame mikroskope) ir pan.
 |
Šis optikos straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
