Kupiškio herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kupiškio herbas – skydas, perkirstas į du laukus: viršutinį mėlyną ir apatinį auksinį. Mėlyname lauke vaizduojami du iš skydo galvos kampų į širdį nukreipti vingiuoti sidabriniai kaspinai, reiškiantys upes, apatiniame – žvaigžde sudėti trys juodi linų verpalų ryšuliai.

Atkurtą Kupiškio miesto herbą 1997 m. gruodžio 8 d. dekretu patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas.

[taisyti] Istorija

Ankstyvą Kupiškio heraldiką duomenų nėra. Herbas sukurtas 1969–1970 m. dailininkų Juozo Kėdainio ir Boleslovo Motuzos. 1969 m. patvirtintas vienas iš J.Kėdainio variantų, kuriame buvo vaizduojamas baltas sėjėjas raudoname skyde.

Bedarant herbą buvo surastas Kupiškio valsčiaus antspaudas: į du laukus perskirto skydo viršuje buvo vaizduojamas Kauno gubernijos simbolis obeliskas (1812 m. karui atminti), apačioje - trys žvaigžde sukryžiuoti linų ryšulėliai (Vilkmergės, dabar Ukmergės apskrities ženklas). Šie ryšuliai vaizdavo senas kupiškėnų linininkystės tradicijas. Pagal šį antspaudą dailininkas Rimtautas Gibavičius ėmėsi kurti kitą herbą. Vietoj obelisko nutarta pavaizduoti du vingiuotus kaspinus, vaizduojančius Kupiškio geografinę padėtį: Kupos ir Lėvens santaką. Linų ryšulėlių forma buvo pakeista ir tapo panašesnė į surištus verpalus. Tokį herbą 1970 m. birželio 13 d. aprobavo Respublikinė heraldikos komisija, tačiau tais pačiais metais herbas panaikintas.

Atkuriant herbą paliktas R.Gibavičiaus variantas. Skydas buvo pakeistas standartiniu, pailginti kaspinai, įvestas sidabras. Naują etaloną padarė dailininkas Arvydas Každailis, kurį 1997 m. lapkričio 13 d. aprobavo Heraldikos komisija.