Kritulių intercepcija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Kritulių) intercepcija – atmosferos moksluose bei hidrologijoje naudojama sąvoka, reiškianti tą dalį kritulių, kurie nepasiekia grunto, o sugeriami augalų lapų bei šakų.
Šis procesas vyksta medžių lapijoje ir miškų žemės paviršiuje susikaupusiose augalų liekanose (nukritusiuose lapuose, šakelėse, kamienų dalyse). Kadangi vėliau ši vandens dalis išgaruoja evapotranspiracijos procesuose, į nuotėkio baseinus ji nepatenka, išskyrus sniegą, kuris dažniausiai nukrenta nuo medžių dėl vėjo ar tirpdamas, arba gali būti pernešamas vėjo į kitą regioną. Spygliuočių intercepcija didesnė nei gaubtasėklių augalų. Spygliai sudaro didesnį paviršiaus plotą vandens lašams prikibti, be to, jie visžaliai (žaliuoja ištisus metus).
Kiekvieno miško intercepcijos apimtys priklauso nuo jo augalijos tipo.
