Krekenava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Krekenava

Krekenava

Koordinatės

55°32'40″ š. pl.
24°05'30″ r. ilg.

Savivaldybė

Panevėžio rajonas

Vietovardžio kirčiavimas (3^4b kirčiuotė)
Vardininkas:	Krekenavà
Kilmininkas:	Krekenavõs
Naudininkas:	Krẽkenavai
Galininkas:	Krẽkenavą
Įnagininkas:	Krẽkenava
Vietininkas:	Krekenavojè

Krekenava – miestelis Panevėžio rajone, kelio Panevėžys–Kėdainiai pusiaukelėje. Didžioji miestelio dalis yra ant Nevėžio upės kranto. Krekenava yra seniūnijos centras, miestelyje stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1902 m., garsėja Žolinės atlaidais), yra kapinės (taip pat ir II pasaulinio karo karių), M. Antanaičio gimnazija, paštas (LT-38043), biblioteka, Krekenavos muziejus po atviru dangumi, regioninio parko direkcija, girininkija. Miestelis paskelbtas urbanistiniu draustiniu (siekiant išsaugoti planinę erdvinę struktūrą). Veikia kultūros centras, kaimo kapela, folkloro ansamblis „Lokauša“. Akcinė bendrovė „Krekenavos agrofirma“ įsikūrusi Pasodėlės ir Tabolskos kaimuose.

Prie miestelio yra ir Krekenavos viensėdis.

[taisyti] Istorija

Istoriškai vietovė žinoma jau Vytauto Didžiojo laikais nuo 1409 m. (minima kaip Cretkynowa), priklausė Rodų dvaro savininkams. 1416 m. priklausė Vizgirdams ir buvo Upytės pavieto centras. Pirmąją bažnyčią čia pastatydino Vytautas 1419 m. po Žemaičių krikšto, prašant Betygalos klebonui (šią senąją bažnyčią pakeitė kelios medinės, kol 1902 m. buvo pastatyta mūrinė bažnyčia). XV a. pabaigoje gyvenvietė tapo pavieto centru, 1561 m. minimas miestelis.

1919 m. Mykolas Antanaitis Krekenavoje įsteigė progimnaziją. Tarpukariu, nuo 1919 m. 1925 m. miestelyje veikė žemės ūkio draugijos pieninė, 1934–1935 m. žemės ūkio kooperatyvas „Nauda“, du malūnai, manufaktūros krautuvė, daug karčemų, šaulių klubas.

2006 m. kovo 21 d. Prezidento dekretu patvirtintas miestelio herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Anksčiau vietovardžio šaknis buvo kitokia nei dabar – krakin- arba krokin- (pastarasis labiau slaviškas variantas), o gyvenvietė vadinosi Krakinava – tokia forma pasitaikydavo dar ir XX a. pradžioje. Naująją lytį Krekenava jau 1904 m. mini Vaižgantas, ji įrašyta 1925 m. oficialiame leidinyje „Lietuvos apgyvendintos vietos“. Priesaga -ava yra dažna prie asmenvardinių vietovardžių šaknies, todėl labiausiai tikėtina, kad Krakinava kilo nuo asmenvardžio Krakinis (ir dabar esama pavardžių Krakė, Krakis, Krakys – visos jos tikriausiai kilusios nuo bendrinio žodžio krakė – „juodasis genys; raudongalvis genys; karosas“). Dabartinė miestelio vardo forma tikriausiai pasikeitė dėl seniau labai populiaraus žodžio krekenos („priešpienis, iškart po gimdymo iš krūties ar tešmens tekantis skystis“).

[taisyti] Žymūs žmonės

Krekenavoje baigęs Varnių seminariją kunigavo Antanas Mackevičius (1828-1863), 1863 m. sukilimo dalyvis. Krekenavos klebonijoje 1915–1918 m. gyveno ir kūrė Maironis (1862–1932). Žymiausias krašto fotografas – Tadas Bajorūnas. Iš Krekenavos kilę dailininkė Gražina Vitartaitė, istorikas Gediminas Rudis, miškininkas Jonas Kučinskas. Čia gyveno medžio drožėjas Stasys Stankevičius (vadintas „Dievuliuku“). Krekenavos kapinėse palaidotas knygnešys Kostas Stiklius.