Korimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Korimas, pakorimas būdas nužudyti ar įvykdyti mirties bausmę. Žudikas arba egzekutorius aukai apie kaklą apveja tvirtą kilpą (virvė, laidas ar kt.), kurios laisvas galas kur nors pririšamas ir yra stengiamasi elgtis taip, kad atsirastų jėga, užsmaugianti žmogų (sukeliant mirtį) arba sulaužanti jam sprandą.

[taisyti] Istorija

Korimas ilgą laiką naudotas kaip pagrindinė priemonė vykdyti mirties bausmes daug šalių ir yra tebenaudojamas kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Japonijoje.

Pakorimas kai kuriose situacijose suprantamas kaip negarbinga mirtis, lyginant su sušaudymu. Kartuvėse bausti išdavikai, dezertyrai. Todėl, pavyzdžiui, Hermanas Gėringas, kad nebūtų pakartas, pats nusinuodijo. Kiti nacių vadai po Niurnbergo proceso taip pat reikalavo pakeisti mirties bausmės formą į, jų nuomone, garbingesnę, tačiau į šiuos prašymus atsižvelgta nebuvo.

[taisyti] Būdai

Korimas gali būti įvykdytas dviem būdais, kiekvienu kurių mirties piežastys gali skirtis, taip pat skiriasi ir lavono išvaizda, kas aktualu teismo medicinos ekspertams.

• Metant nuo didelio aukščio su kilpa ant kaklo. Krentant iš didelio aukščio su virve ant kaklo ši ne užsmaugia, bet sulaužo sprandą (tiesa, ne visada taip atsitinka, priklauso nuo aukščio ir kitų dalykų), todėl mirtis ištinka greičiau nei kitais korimo atvejais. Šis būdas naudojamas vykdyti mirties bausmes.
• Korimas kabant (vertikalioje padėtyje). Auka krenta iš nedidelio aukščio ir dažniausiai užsmaugiama, o ne nužudoma sulaužant sprandą. Mirtis paprastai trunka ilgiau nei pirmuoju atveju ir yra labiau kankinanti.

Korimo metodu taip pat paremtas ir būdas nusižudyti (pasikorimas).

Jei pakarta neseniai, tokį žmogų galima gaivinti, kaip tai aprašyta skyriuje uždusimas.