Konstantinas Sirvydas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Konstantinas Sirvydas (Širvydas) (1579-1631 m. rugpjūčio 23 d.) – vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas.

Nuo 1598 m. tapo jėzuitu. Mokėsi Vilniaus, Rygos ir Nesvyžiaus kolegijose. 1601-1603 m. mokytojavo Nesvyžiuje. Iki 1606 m. studijavo filosofiją Pultuske, iki 1610 m. – teologiją Vilniaus universitete. Nuo 1612 m. dėstė Vilniaus universitete, sakė pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje.

Apie 1620 m.^{[reikalinga citata]} parengė pirmąjį lietuvių kalbos žodyną „Trijų kalbų žodynas“ (lenkų-lotynų-lietuvių k.), kuriame pirmą kartą pateikiami lietuviški kai kurių planetų ir žvaigždynų pavadinimai. Iš viso parengti 5 leidimai.

1642 m. išleistame pilnesniame ir tobulesniame žodyno leidime buvo apie 10 000 žodžių. Tai vienintelis Lietuvoje spausdintas žodynas iki XIX a. pabaigos. Žodynas padėjo pamatus lietuvių leksikografijai ir kalbotyrai, svarbus kalbos norminimui ir turtinimui. Žodyne gausu naujadarų (pvz., „mokytojas“, „taisyklė“). Nors vartota daug rytų aukštaičių tarmės elementų, tačiau remtasi visos lietuvių kalbos leksika.

K. Sirvydas taip pat parašė:

• 2-jų dalių rinkinį „Punktai sakymų“ (I d. – 1629, II d. – 1644). Jame surinkta įvairių pamokslų santraukos lietuvių kalba (su lenkų kalbos vertimais). Ši knyga naudota kaip lietuvių kalbos vadovėlis.
• 1630 m. Lietuvių kalbos gramatiką „Lietuvių kalbos raktas“ (neišliko).