Kinkanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fortunella | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kinkano lapai ir vaisiai |
||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Kinkanai (Fortunella) – rūtinių (Rutaceae) šeimos gentis, kuriai priklauso kelios visžalių citrusinių augalų rūšys, Europoje palyginti mažai žinomos. Šių medžių vaisiai irgi vadinami kinkanais.
Turinys |
[taisyti] Biologija
Kinkanai – krūmai ir nedideli (2,5-4,5 m aukščio) lėtai augantys medžiai su pavieniais spygliais ar be jų. Mezginės 3-7 skyrių, su dviem sėklapradžiais kiekviename skyriuje. Lapai tamsiai žali, blizgantys, žiedai skaisčiai balti, panašūs į citrinmedžių, auga po vieną ar grupėmis lapų pažastyse. Dera gausiai, vaisiai smulkūs, oranžiniai ar skaisčiai oranžiniai, 1,5-2 cm skersmens. Kai kurios kinkanų rūšys pasižymi tikra žiemos ramybe.
[taisyti] Kilmė
Kinkanai kilo Kinijoje, nuo seno auginami Kinijoje ir Japonijoje. Į Europą juos atvežė 1846 m. Robertas Fortunas (Robert Fortune), netrukus jie buvo užvežti ir į Šiaurės Ameriką. Dabar juos augina Kinijoje, Taivane, Japonijoje, Graikijoje ir Floridoje (JAV).
Europos literatūroje pirmą kartą paminėti 1646 m. išleistoje Ferrari'o knygoje. Kinkanai pradžioje buvo laikomi citrinmedžių (Citrus) genties rūšimis, o 1915 m. išskirti į atskirą gentį, kuri Fortuno garbei buvo pavadinta Fortunella. Iki šiol visų citrusinių (tiek Citrus, tiek Fortunella) sisteminė padėtis nėra aiški, dalis botanikų mano, kad visi šie augalai yra vienos genties atstovai. Kinkanai lengvai kryžminasi su citrinmedžiais (Citrus) ir poncirais (Poncirus). Hibridai su citrinmedžiais vadinami Citrofortunella.
[taisyti] Vartojimas
Kinkanus dažnai valgo šviežius. Kadangi jų žievelė saldi, o sultingas vidurys rūgštus, šviežius vaisius paprastai valgo neluptus, kad pajusti skonio kontrastą, arba tik jų žieveles. Vaisius laiko nunokusiais, kai jie pasidaro geltonai oranžiniais ir kai nesimato jokios žalumos.
Kulinarijoje iš kinkanų daro cukatus, marmeladą ir drebučius. Šių dienų rinkoje kinkanai dažnai pasirodo kaip priedas prie martinio vietoj klasikinių alyvuogių. Kinkanai neretai dedami į mišraines. Kinkanus užpilant degtine daromi antpilai.
Kinijoje kinkanus dažnai konservuoja druska – stiklainyje kinkanus užrausia sausoje druskoje. Po kurio laiko druska osmosiškai išsiurbia kinkanų vandenį. Kinkanai susitraukia, susiraukšlėja, tampa tamsiai rudais, o išsiskyrusiuose syvuose ištirpusi druska sudaro tamsiai rudą sūrymą. Taip konservuoti kinkanai stiklainiuose išsilaiko kelis metus. Kelis taip konservuotus kinkanus su keliais šaukštais sūrymo, užpiltus karštu vandeniu, Kinijoje naudoja kaip priemonę nuo skaudamos gerklės. Taivane kinkanus deda į tiek karštą, tiek šaltą arbatą.
[taisyti] Rūšys
Rūšis (liet.) | Rūšis (lot.) | Vaisius liet. | Vaisius angl. | Vaisius vok. |
---|---|---|---|---|
saldžiavaisis kinkanas | F. crassifolia | saldusis kinkanas, (ntk.: kumkvatas, kumkuatas) | meiwa kumquat | |
mandarininis kinkanas | F. hindsii | mandarininis kinkanas, (ntk.: kumkvatas, kumkuatas) | Hong Kong kumquat | |
japoninis kinkanas | F. japonica | japoninis kinkanas, (ntk.: kumkvatas, kumkuatas) | marumi kumquat, round kumquat | Marumikumquat |
kiaušininis kinkanas | F. margarita | kiaušininis kinkanas, (ntk.: kumkvatas, kumkuatas) | nagami kumquat, oval kumquat | Ovalkumquat |
kriaušinis kinkanas | F. polyandra | kriaušinis kinkanas, (ntk.: kumkvatas, kumkuatas) | Malayan kumquat |
[taisyti] Šaltinis
- Dėl citrusinių augalų ir jų vaisių lietuviškų pavadinimų [1]
- Жуковский П.М. (1971) Культурные растения и их сородичи. Систематика, география, цитогенетика, иммунитет, экология, происхождение, использование. 752 стр.