Kazimieras Ambrozaitis (1859)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kazys Ambrozaitis (1859 m. gruodžio 25 d. Balandžiuose, Jurbarko raj. – 1947 m., kitais šaltiniais 1943 m.) – kunigas, mecenatas, visuomenininkas, kultūrininkas, lietuvybės puoselėtojas JAV.
[taisyti] Biografija
Mokėsi Eržvilko pradžios mokykloje, vėliau privačiai Šiauliuose (1882 m.). 1886 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Dirbo ir gyveno Saratove, Samaroje, Kijeve (Ukraina). 1895 m. išvykęs į JAV, ten kūrė lietuviškas parapijas, buvo leidinių „Katalikas“, „Žvaigždė“, „Lietuva“ bendradarbis. 1918–1919 m. finansiškai rėmė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veiklą.
1924 m. grįžęs į Lietuvą, už savo lėšas pastatė Palendrių bažnyčią (1935–1936 m.). Dirbo publicistikos srityje, leido knygą „Kalbos sankritas“ (1929 m.), pats rengė spausdinimui. Būdamas kalbininkas, pagrindė savo lietuvių kalbos rašybą.
[taisyti] Literatūra
- Palendriai vakar ir šiandien / Kazys Ambrozaitis. - V.: Vilniaus universiteto leidykla, [2004] (V.: Standartų sp.). - 113, [1] p., [3] iliustr. lap.: iliustr., faks., portr. - Tiražas [99] egz. - ISBN 9986-19-704-X (įrišimas)
