Karolis III Storasis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Karolis III Storasis
Karolingų dinastija
Gimė	839 m. birželio 13 d.
	Bavarija
Mirė	888 m. sausio 13 d.
	Neidingenas, Švabija
Palaidotas	Reichenau
Tėvas	Liudvikas II Vokietis
Motina	Ema Altdorf
Sutuoktinė/s	Richardis Švabė
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė	881-888 m.
Pirmtakas	Karolis II Plikagalvis
Įpėdinis	Gvidas Spoletietis
Prancūzijos karalius
Valdė	843-877 m.
Pirmtakas	Karlomanas II
Įpėdinis	Edas I
Kiti titulai Italijos karalius Valdė 875–877 m. Pirmtakas Karlomanas Bavaras Įpėdinis Berengaras I Rytų frankų karalius Valdė 876-887 m. Pirmtakas Liudvikas III Jaunasis Įpėdinis Arnulfas Karintietis Akvitanijos karalius Valdė 884–888 m. Pirmtakas Karlomanas II Įpėdinis Ramnulfas II de Puatje

Karolis III Storasis (pranc. Charles III le Gros, vok. Karl der Dicke, lot. Carolus Pinguis, 839 m. birželio 13 d. Bavarija - 888 m. sausio 13 d. Neidingenas, Švabija) – 884-887 m. Vakarų frankų karalius Karolis II, 876-887 m. Rytų frankų karalius, 881-887 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius.

Turinys 1 Biografija 2 Šaltiniai 3 Literatūra 4 Nuorodos

[taisyti] Biografija

Kilęs iš Karolingų dinastijos. Tėvas Vokietijos karalius Liudvikas II Vokietis, motina Ema Altdorf.

879 m. ligotam broliui Karlomanui (m. 880 m.) atsisakius sosto, gavo Italijos karalystę. 882 m. mirus broliui Liudvikui Jaunesniajam, gavo Saksoniją ir tapo visų Rytų frankų karaliumi. 882 m. mirus Vakarų frankų karaliui Liudvikui III ir 884 m. mirus Karlomanui II, nuo 885 m. į Karolio valdžią pateko visos Karolio Didžiojo valdytos žemės, išskyrus Provansą.

Karolis III buvo silpnas ir ligotas valdovas, labiau linkęs atsipirkti nuo priešų nei kariauti. Nuo sosto 887 m. jį nuvertė sūnėnas Karintijos kunigaikštis Arnulfas Karintietis. Nuvertus Karolį Frankų imperija galutinai iširo. ^[1]

[taisyti] Šaltiniai

[taisyti] Literatūra

1. MacLean, Simon. Kingship and Politics in the Late Ninth Century: Charles the Fat and the end of the Carolingian Empire. Cambridge University Press: 2003.
2. Leyser, Karl. Communications and Power in Medieval Europe: The Carolingian and Ottonian Centuries. London, 1994.
3. Reuter, Timothy. Germany in the Early Middle Ages, c. 800-1056. Longman, 1991.
4. Reuter, Timothy (trans.) The Annals of Fulda. (Manchester Medieval series, Ninth-Century Histories, Volume II.) Manchester: Manchester University Press, 1992.
5. Duckett, Eleanor. Death and Life in the Tenth Century. University of Michigan Press, 1968.
6. Smith, Julia M. H. Province and Empire: Brittany and the Carolingians. Cambridge University Press: 1992.
7. Pierre Riché, Les Carolingiens, une famille qui fit l'Europe, 1983 [détail des éditions]
8. Jean-Charles Volkmann, Bien Connaître les généalogies des rois de France ISBN 2-877472086
9. Michel Mourre, Le petit Mourre. Dictionnaire de l'Histoire ISBN 2-03519265

[taisyti] Nuorodos

• Fuldos analai