Karlas Černis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karlas Černis (Karl Czerny, 1791 m. vasario 21 d. – 1857 m. liepos 15 d.) – austrų pianistas, kompozitorius, fortepijono mokytojas. Geriausiai žinomi jo parašyti etiudai.
Gimė Vienoje, skambinti fortepijonu iš pradžių mokėsi pas savo tėvą, vėliau – pas Johaną Nepomuką Humelį (Johann Nepomuk Hummel), Antonijų Saljerį ir Liudviką van Bethoveną. Pirmąkart vunderkindas scenoje pasirodė 1800 m. – atliko Mocarto koncertą fortepijonui. 1812 m. kaip premjerą atliko Bethoveno koncertą fortepijonui nr. 5.
Jau penkiolikos pradėjo mokyti pats. Tarp kitų Černio mokinių buvo ir Ferencas Listas, kuris vėliau jam dedikavo savo „Transcendentinius etiudus“.
Černis parašė daug kūrinių, tarp jų – mišių, rekviem, simfonijų, koncertų, sonatų, styginių kvartetų. Dabar jie atliekami retai, tačiau kaip kompozitorius Černis gerai žinomas dėl mokomųjų pjesių – etiudų, kuriuos skambinti mokosi dauguma būsimųjų pianistų. Černis vienas iš pirmųjų ėmė tokio tipo kūrinius vadinti „etiudais“.
