Juozas Aleksandravičius (1920)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozas Aleksandravičius (g. 1920 m. lapkričio 30 d. Būbeliai, Kretingos valsčius) – Lietuvos filologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras.

[taisyti] Biografija

Baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją, 1949 m. baigė Vilniaus universitetą. 1968 m. filologijos mokslų kandidatas.

1953-1957 m. dėstė Naujosios Vilnios mokytojų institute, 1957-1961 m. – Vilniaus pedagoginiame institute, 1965-1968 m. – Mokytojų tobulinimosi institute. 1968-1991 m. dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, nuo 1970 m. mokslinis sekretorius. ^[1]

[taisyti] Veikla

Parengė mokomąsias knygas:

• Literatūrinės tarties ugdymas mokykloje (1968 m.)
• Lietuvių kalbos tarmių mokymas Xl klasėje (su Z. Zinkevičiumi, 1972 m.),

Lietuvių kalbos vadovėlių ir pratimų (įvairioms klasėms) mokykloms dėstomąja rusų kalba (1972 m., 1973 m., 1974 m., 1976 m., 1977, 1981 m., 1983 m., 1990 m.) ir dėstomąja lenkų kalba (1975 m., 1976 m., 1977 m., 1982 m., 1984 m.) autorius.

Parengė vadovėlius:

• Lietuvių kalba (dėstomąja lenkų kalba) ketvirtai (1992 m., 2 leidimas 1995 m.), aštuntai (1996 m.) klasei
• Lietuvių kalba (dėstomąja rusų kalba) ketvirtai (1988 m.), šeštai (1981 m.), septintai (1980 m.), aštuntai (1980 m.) klasei
• Lietuvių kalba (rusakalbiams studentams) (1984 m., 1989 m.).

[taisyti] Šaltiniai