Juozapas Ambrozevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozapas Ambrozevičius (1877 m. kovo 17 d. – 1959 m. birželio 25 d.) – lietuvių visuomenės veikėjas, knygnešys.

[taisyti] Biografija

J.Ambrozevičius priklausė slaptoms kaimo jaunimo organizacijoms: „Šienpjovių“ (įkurta 1898 m.) ir „Artojų“ draugijai (įkurta 1901 m.). Organizavo lietuviškos spaudos (knygų, laikraščių, atsišaukimų) platinimą. Kaip artistas dalyvaudavo draugijos rengiamuose vaidinimuose. Padėjo savo dėdei, knygnešiui, kunigui Adomui Grinevičiui – pranešdavo apie gresiamas kratas. Įtraukė į lietuviškos spaudos platinimą jaunąjį Mykolą Krupavičių.

Veikė Barzdos slapyvardžiu. Įkliuvo klijuojant atsišaukimus. 1902 m. įtrauktas į „Artojų“ draugijos narių bylą, kaltintas lietuviškos spaudos, gautos iš Vinco Bielskaus, platinimu, atsišaukimų klijavimu. Dėl 1904 m. caro manifesto byla nutraukta.

Aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliucijoje. 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo dalyvis. Areštuotas, kalėjo Kalvarijos kalėjime. 1905 m. trejiems metams ištremtas į Oloneco guberniją. Po caro manifesto grįžo į Lietuvą. Vengdamas persekiojimų, 1907 m. emigravo į Škotiją. 1908 m. apsigyveno Brukline, Niujorke (JAV). Vertėsi prekyba. Aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, priklausė įvairioms draugijoms. 1909–1916 m. „Vienybės lietuvių“ administratorius. 1935 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas LDK Gedimino trečiojo laipsnio ordinu.