Jean-François Champollion
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jean-François Champollion (adapt. Žanas Fransua Šampoljonas; 1790 m. gruodžio 23 d. – 1832 kovo 4 d.) – egiptologijos tėvu vadinamas prancūzų kalbininkas, iššifravęs iki tol niekam nežinomą egiptiečių raštą. Dėl šio darbo jis labai giliai pasinėrė į šios šalies ankstyvosios istorijos ir kultūros tyrinėjimą. Prie jo taip pat prisidėjo ir kiti mokslininkai susidomėję šiuo nauju mokslu. Jis labai domėjosi visomis egiptologijos mokslo plėtojimo šakomis, todėl paliko turiningus užrašus, sukauptus apžiūrinėjant sugriuvusius Egipto istorinius faraonų laikų paminklus.
[taisyti] Biografija
Žanas Fransua Šampoljonas gimė 1790 m. gruodžio 23 d. Figeac miestelyje, Prancūzijoje. Jis buvo jauniausias Žako ir Žene Šampoljonų sūnus. Jaunystėje jį mokė jo brolis Žakas Žozefas, bet kai jam buvo 10 metų, Žanas Fransua išvyko mokytis į licėjų Grenoblyje, kur būdamas 16 metų ir ne pagal savo metus subrendęs įstojo į Grenoblio akademiją. Čia jis pradėjo domėtis ir studijuoti Egipto kalbą. Vėliau jis savo studijas tęsė Prancūzijos kolegijoje 1807-1809 m., kur specializavosi Rytų kalbose. Būdamas paaugliu jis mokėsi hebrajų, arabų, Sirijos ir kinų kalbų, o vėliau prie jų dar pridėjo Etiopijos, sanskrito, persų ir kitas Rytų kraštų kalbas. Būdamas aštuoniolikos, 1809 m. Grenoblyje pradėjo mokytis istorijos ir politikos. Čia jis mokėsi iki 1816 m. ir 1810 m. tapo daktaru. 1812 m. jis vedė Rosine Blanc, su kuria vėliau susilaukė dukters Zoraide.
1818 m. Šampoljonui buvo paskirta vadovauti Istorijos ir geografijos katedrai karališkojoje Grenoblio kolegijoje. Šiame poste jis išbuvo iki 1821 m. Postas jam leido susikoncentruoti ir pilnai atsiduoti savo pirmajai meilei – senovės Egipto kalbai ir faraonų šalies archeologijai. Jam paramą teikė net Prancūzijos karaliai Liudvikas XVIII ir Karolis X, taip pat jam buvo suteikta galimybė lankyti įvairius muziejus. apžiūrinėti jų kolekcijas ne tik Prancūzijoje, bet ir už jos ribų. Jis buvo siunčiamas į karalių remtas misijas Turine, Romoje, Neapolyje ir Florencijoje.
Grįžęs iš užsitęsusios kelionės 1826 m. buvo paskirtas dirbti Luvro muziejuje egiptietiškosios kolekcijos konservatoriumi. Kitais metais Šampoljonas pats išvyko į Egiptą kartu su savo mokiniu italų archeologu iš Pizos Ippolito Rosellini (1800–1843).
[taisyti] Darbai
Dėl šios 1828–1829 m. įvykusios ekspedicijos į Egiptą, kur sistemingai buvo atliekami žvalgymai, pirmą kartą Egipto istorijoje ir geografijoje, leidę atskleisti rašmenų ir istorijos paslaptis, gimė nauja mokslo šaka – egiptologija. Šampoljonas paliko daug užrašų ir eskizų, o I. Rosellini vėliau pabaigė graviūras, kurie suformavo pagrindą darbui šioje srityje ir buvo labai naudingi vėlesnėms mokslininkų kartoms. Grįžęs į Prancūziją Ž. F. Šampoljonas 1830 m. tapo Rašmenų akademijos nariu, o 1831 m. Prancūzijos kolegijoje įsteigė Egipto istorijos ir archeologijos katedrą. Tai įvyko kol jis ruošė savo ekspedicijos rezultatų publikavimą, tačiau Paryžiuje 1832 m. gegužės 4 dieną jį ištiko mirtinas insulto priepuolis. Šampoljonas palaidotas Paryžiuje.
Tikroji šio žmogaus šlovės priežastis yra ta, jog jis iššifravo egiptiečių hieroglifus. Tai nebuvo laimingas atsitiktinumas, o ilgas procesas, kurį atliko labai išsimokslinęs žmogus, kurio mokslai prasidėjo dar vaikystėje tyrinėjant senovines kalbas. Labiausiai Šampoljonui pasitarnavo Rozetės akmuo. Jis tyrinėjo šį akmenį lygindamas graikų tekstą su egiptiečių rašmenimis ir atpažino Kleopatros vardą – hieroglifų skaičius atitiko fonetinę vardo reikšmę. Po ilgo darbo jis atskleidė ir kitų simbolių reikšmę. Žanas Fransua Šampoljonas atskleidė žmonėms senovės Egipto paslaptis ir suteikė galimybę sužinoti daug daugiau apie šią šalį.
