Jamo Minaretas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jamo Minaretas (Džamo minaretas) - 65 metrų aukščio minaretas Afganistane prie Hari Rud upės, UNESCO pasaulio paveldo objektas.

Paminklas pastatytas tarp XI ir XIII amžiaus, tačiau kadangi jis stovi kalnų apsuptame slėnyje, ilgą laiką buvo pamirštas, ir iš naujo atrastas tik 1886 metais. Į pasaulio paveldo objektų sąrašą mineratas įrašytas 2002-aisiais. Manoma, kad tai vienintelis likęs Firuz Kuch miesto, kuris buvo Guridų dinastijos sostinė, išlikęs statinys. Miestą sugriovė Čingischano kariuomenė, ir šis buvo ilgam užmirštas.

Vietovė

---

Jamo minoteras yra Afganistano Goro provincijos Šarak rajone. Jis stovi netoli Haritus upės santakos su Džamrud upeliu. Jamo minaretas Wikimapia žemėlapyje Koordinatės 34°24′0″N 64°31′0″E

[taisyti] Istorija

Ant minareto sienų išlikęs įrašas nėra pakankamai aiškus. Šiuo metu jis aiškinamas dvejopai: a) kad Jamo minoretą 1193-4 metais pastatė Guridų sultonas Hiaz ad Dinas, taip pažymėdamas 1192 įvykusią pergalę prieš Gaznevidus. b) kad šis pastatytas 1173-4 pergalei Gaznyje prieš Huz Turku 1173 metais atminti.

1202 metais, mirus sulronui Hiaz ad Dinui, Guridų imperija žlugo ir tapo Chorezmo imperijos dalimi. 1222 metais Firuz Kuch miestas buvo sugriautas.

1886 metais minoretą surado seras Tomas Holdičas. 1943 metais minoretas buvo pirmą kartą nufotografuotas ir apie jį buvo išspausdintas straipsnis. 1957 pranzūzų mokslininkas archeologas Andre Marik pasiekė minoretą bei jį aprašė 1958 metais "Prancūzų delegazijos Afganistane užrašuose".

UNESCO pasaulio paveldas Objekto nr. 211rev (anglų k.) • (prancūzų k.)