Hidrofobiškumas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hidrofobiškumas (graik. hydro 'vanduo' + phobos 'baimė') - molekulės savybė atsiskirti nuo vandens molekulių vandeniniame tirpale. Hidrofobinės medžiagos nėra linkusios sąveikauti su vandeniu. Tirpaluose suformuoja atskirus sluoksnius ar miceles.
Vanduo - polinė medžiaga, linkusi sąveikauti (sudaryti vandenilinius ryšius) su polinėmis molekulėmis (kurios turi pilną elementarų krūvį ar netolygų krūvių pasiskirstymą). Vandens molekulės dinamiškai jungiasi tarpusavyje ir su kitomis vandenyje esančiomis hidrofilinėmis molekulėmis, tuo tarpu hidrofobinės molekulės dėl jų nepolinės prigimties išstumiamos iš vandens molekulių ir kitų hidrofilinių molekulių bei jonų sistemos ir sudaro atskirus telkinius. Šito stūmimo atstojamoji jėga vadinama hidrofobine sąveika (angl. hydrophobic interaction).
Lipidai, steroidai ir kt. - nepolinės hidrofobinės medžiagos. Buityje naudojami aliejai (lipidai) nesimaišo su vandeniu ir susitelkia į mažus lašelius būtent dėl savo hidrofobinių savybių.
[taisyti] Taip pat skaitykite
Hidrofiliškumas
Amfipatiškumas