Hemolimfa
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hemolimfa – skystas nariuotakojų audinys, atliekantis kraujo funkcijas. Turi ląstelių (hemocitų), atliekančių fagocitinę funkciją.
Hemolimfa gali būti bespalvė, tačiau dažnai ji yra gelsva ar žalsva, labai retai - raudona. Hemolimfa, skirtingai nei stuburinių kraujas, nedalyvauja dujų apykaitoje, o tik transportuoja maisto medžiagas bei hormonus į kūno audinius ir disimiliacijos produktus į šalinimo organus. Be to, ji atlieka kai kurias svarbias mechanines funkcijas: palaiko ir reguliuoja kūno vidaus spaudimą.
Kai kurių vabzdžių (pvz., boružių, skaudvabalių) hemolimfoje yra nuodingos nemalonaus kvapo medžiagos kantaridino (0,03 g kantaridino žmogui yra mirtina dozė). Šie vabzdžiai, jausdami pavojų, hemolimfą išskiria lašeliais pro angeles kojų sąnariuose. Taip jie apsisaugo nuo priešų.