Halakha
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Halakha (hebr. הלכה) - tai visi judaizmo religiniai įstatymai, jungiantys 613 Įsakymų ir daugumą Talmudo įstatymų. Halakha nurodo, kaip žydui gyventi, valgyti, vesti žmoną ir net būti palaidotam. Dažnai Halakha apibūdinama kaip žydų įstatymai, nors tiesioginis vertimas būtų „takas“ arba „vaikščiojimo būdas“. Žodžio „halakha“ šaknis reiškia eiti, keliauti arba vaikščioti. Pagrindinį Halakha įstatymų pagrindą sudaro Toros įstatymai. Visi Halakha žydų įstatymai skirstomi į:
- įstatymus, perduotus Dievo.
- įstatymus, sukurtus žmogaus.
[taisyti] Nuodėmės pagal Halahka
Bet koks nusižengimas įstatymui judaizme laikomas nuodėme, už kurį žmogus turi atgailauti. Judaizme nuodėmės skirstomos taip:
- Peša - sąmoninga nuodėmė nusikalstant Dievui,
- Avon - valinga nuodėmė, padaryta suprantant pasekmes, tačiau neneigiant Dievo,
- Cheth - nekalta nuodėmė, prasižengiant iš nežinojimo.
[taisyti] Halakha pagrindiniai įstatymai
- Bendruomenė privalo sąžiningai laikytis visų Halakha įstatymų.
- Nekošerinio maisto vartojimas draudžiamas.
- Vagystė draudžiama.
- Paleistuvavimas draudžiamas.
- Stabmeldystė draudžiama.
- Žudymas draudžiamas.
- Homoseksualizmas draudžiamas.
