Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Girionys |
[[Image:|250px]] |
|
Koordinatės |
|
Savivaldybė |
Kauno rajonas |
Seniūnija |
Samylų seniūnija |
Gyventojų skaičius |
684 (2001 m.) |
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) |
Vardininkas: |
Giriónys |
Kilmininkas: |
Girionių̃ |
Naudininkas: |
Girionìms |
Galininkas: |
Giriónis |
Įnagininkas: |
Girionimìs |
Vietininkas: |
Girionysè |
|
Girionys – gyvenvietė Kauno rajone, į rytus nuo Kauno. Kauno marių RP direkcija, yra Lietuvos miškų institutas (įkurtas 1950 m.), Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (nuo 1963 m.), Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnyba, Miško sanitarinės apsaugos tarnyba. Girionyse vaikų darželio patalpose buvo Girionių pradinė mokykla (skirstyta į keturias grupes; vėliau liko tik dvi grupės, o dar vėliau pradinė mokykla panaikinta – liko vaikų darželis). Yra paštas (LT-53001). Gyvenvietę puošia Girionių parkas (yra retų ir egzotiškų augalų).
Kauno marių regioninio parko dalis – peizažinis Girionių parkas, turtingas įvairiomis medžių ir krūmų formomis. Tai vientisas dekoratyvinių želdinių ir architektūrinių statinių ansamblis, poilsio vieta. Girionių parko teritorija eina Pakalniškių ekologinis takas, kuriuo einant matomas Pakalniškių piliakalnis (nuo viršūnės atsiveria marių panorama, Pažaislio vienuolynas). Šalia parko įsteigtas Dubravos arboretumas. Dubravos miške Šilėnų girininkijoje įdomus gamtos paminklas – Dubravos dvyniai – tarpusavyje suaugę pušis ir ąžuolas.
Kauno marių pakrantėje ir Vaišvydavos girininkijos miške įrengta keletas poilsiaviečių. Archeologinės vietovės – Dubravų, Samylų ir Pakalniškių piliakalniai. Nuo Girionių iki Pakalniškių piliakalnio plyti didžiausias Lietuvoje Girionių dendrologinis parkas, 1960 m. pradėtas kurti 130 ha (kartu su Girionių gyvenviete; projekto autorius – kraštovaizdžio architektas A. Tauras). Parke sukaupta turtinga (apie 300 rūšių) sumedėjusių augalų kolekcija.
[taisyti] Aplinkinės gyvenvietės