Gibsono dykuma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gibsono dykuma (angl. Gibson Desert) yra Vakarų Australijoje, į pietus nuo Dižiosios Smėlio dykumos ir į šiaurę nuo Didžiosios Viktorijos dykumos.
Dykuma užima apie 155 tūkst. kvadratinių kilometrų. Vieninteliai dykumos gyventojai – Australijos aborigenai. Joje veisiasi kengūros ir emu.
1873 m. dykumą atrado Ernesto Džailso vadovaujama ekspedicija. Vėliau dykuma pavadinta vieno iš žuvusių ekspedicijos dalyvių – australų tyrinėtojo Alfredo Gibsono vardu.
Metinis kritulių kieikis varijuoja nuo 200 iki 250 mm. Temperatūra vasarą siekia arba viršija 40°C, žiemomis apie 18°C.