Garso bangos
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės – Banga (reikšmės).
Garso bangos, dar vadinamos akustinėmis bangomis, yra išilginės bangos. Jas sukuria dalelės, svyruojančios išilgai bangų sklidimo krypties ir sudarančios didelio bei mažo slėgio sritis (sutankėjimus ir praretėjimus). Jos sklinda kietaisiais kūnais, skysčiais bei dujomis ir užima platų dažnio diapazoną. Bangas, kurių dažnis yra nuo 20 iki 20 000 Hz (garsinio dažnio diapazonas), junta žmogaus ausis. Jos paprastai vadinamos garsu (žr. Garsas). Kitos aukštesnio ir žemesnio dažnio bangos vadinamos ultragarsu ir infragarsu. Garso bangas tiriantis mokslas vadinamas akustika.
[taisyti] Garso bangų greitis
Garso bangos sklidimo greitis priklauso nuo terpės, kuria sklinda garsas, rūšies ir temperatūros. 0°C temperatūros sausu oru sklindančių garso bangų greitis yra 331 m/s. Pakilus oro temperatūrai, jis padidėja.
[taisyti] Ikigarsinis greitis
Greitis, mažesnis už garso greitį toje pačioje terpėje ir tomis pačiomis sąlygomis. Įprastiniai lėktuvai skraido ikigarsiniais greičiais.
[taisyti] Viršgarsinis greitis
Greitis, didesnis už garso greitį toje pačioje terpėje ir tomis pačiomis sąlygomis. Viršagrsiniu greičiu skraido tokie lėktuvai kaip „Konkordas“. Dėl viršyto garso greičio susidaro stiprus trenksmas (Garsinis smūgis), kurį sukuria skrendančio lėktuvo smūginė banga.
| Garso bangos |
|---|
 |
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
