Frydricho Ėberto fondas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eberto fondas, Fridricho Eberto fondas (vok. Friedrich – Ebert – Stiftung) – privatus nevalstybinis paramos fondas.
Įkurtas 1925 m., nacių uždarytas 1933 m. , veikla atnaujinta 1947 – 1950 m. Pavadintas pirmojo Vokietijos respublikos prezidento Fridricho Eberto vardu.
Remia politinį ir socialinį lavinimą, skatinant demokratiją ir pliuralizmą, tarptautinį bendradarbiavimą ir kooperaciją.
Turi biurus visuose pasaulio regionuose, taip pat ir Lietuvoje, konferencijų centrą. Pagrindinė būstinė yra Bonoje.
Pirmininkai:
- 1953-1970 m. Gerhardas Veiseris,
- 1970-1983 m. Alfredas Nau,
- 1983-1987 m. Heincas Kiunas,
- 1987-2003 m. Holgeris Biorneris,
- nuo 2003 m. Anke Fuchs.
