Feliksas Vizbaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Feliksas Vizbaras (1880 m. kovo 27 d. Zubiškiuose (dab. Ragadžiai), Panevėžio raj. – apie 1970 m. Miunchene, Vokietija) – inžinierius architektas.

Turinys 1 Biografija 1.1 Mokslas ir studijos 1.2 Darbas ir užimamos pareigos 1.3 Projektai

[taisyti] Biografija

• 1909–1918 m. gyveno Ukrainoje
• 1918 m. grįžo į Lietuvą
• 1944 m. emigravo į Vokietiją

[taisyti] Mokslas ir studijos

• 1908 m. baigė Rygos politechnikos institutą

[taisyti] Darbas ir užimamos pareigos

• 1909–1918 m. darbas Ukrainoje.
• 1922–1925 m. Kauno miesto inžinierius ir Statybos skyrius, vedėjas.
• Susisiekimo ministerija, vyresn. inspektorius, tiltų statyba (Alytus, Aukštoji Panemunė, Prienai), vadovas.
• Susisiekimo ministerija, vyresn. inspektorius, Klaipėdos uosto krantinės ir Šventosios uostas, įrengimo vadovas.

[taisyti] Projektai

• Apie 1923 m. Šv. Zitos draugijos tarnaičių ir darbininkių namai (Kaunas, dab. Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas).
• 1924 m. daugiabučiai namai (Kaunas).
• 1924 m. kotedžai (Kaunas).
• 1924 m. bernardinų vienuolynas (Kaunas), – restauracija.
• 1924 m. Vilijampolės rajonas (Kaunas), – planas (su Antanu Jokimu).
• 1925 m. V. Kudirkos pradinė mokykla (Kaunas, su A. Jokimu).
• 1929 m. Ateitininkų sąjungos centro valdyba (Kaunas, dab. Kauno technologijos universitetas, III rūmai).
• 1931 m. Centrinis paštas (Kaunas).
• 1934 m. „Pažangos“ rūmai (Kaunas, dab. Vytauto Didžiojo universiteto Menų institutas).
• 1936 m. automatinė telefonų stotis (Kaunas, dab. Kauno rajono teismas).