Fatima
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fatima (portug. Fátima) – piligriminis miestelis vidurio Portugalijoje, Santarém srityje. 525 gyventojai (1981). Išsidėstęs Cova da Iria lygumoje, 29 km į pietryčiųs nuo Leirijos. Kaimas pavadintas XII amžiaus maurų princesės vardu ir nuo 1917 metų tapo viena didžiausių piligrimystės vietų pasaulyje kaip Marijos šventoji žemė.
1917 metų gegužės 13 dieną ir kas mėnesį iki tų metų spalio trys jauni piemenukai – Lucia dos Santos ir jos pusbrolis Francisco Marto bei puseserė Jacinta Marto sakėsi pamatę moterį, kuri jiems prisistačiusi šventąja mergele. Spalio 13 dieną Fatimoje susirinko didelė žmonių minia (apie 70 tūkstančių), kurie paliudijo neįtikėtiną saulės reiškinį, kuris sekė iškart po to, kai vaikams apsireiškė Marija. Nors iš pradžių bažnyčia nepripažino šio reiškinio, bet 1930 m. spalio 13 d. Leirijos vyskupas pripažino vaikų patyrimus kaip mergelės Marijos apsireiškimą. Tais pat metais popiežius kaimą paskelbė piligrimystės vieta.
1928 metais buvo pradėta statyti bazilika, kuri baigta 1953 m. Jos bokštas yra 65 m aukščio. Greta šventovės yra ligoninės ir poilsio nameliai, didelė aikštė su maža Apsireiškimo kapela. Teigiama, kad Fatimoje yra pasveikę nemažai žmonių. 1967 m. gegužės 13 dieną, sukakus 50 metų nuo pirmojo apsireiškimo, Fatimoje susirinki beveik milijonas žmonių, o popiežius Paulius VI čia laikė mišias ir meldėsi už taiką.
XX amžiaus pabaigoje buvo spėliojama, kokias tris žinias 1917 m. yra pasakiusi Marija piemenukams. Pirmosios dvi žinios atskleistos apie 1940-1950 metus: pirmoji apie pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir antrojo pradžią, o antroji – apie komunizmo atsiradimą ir žlugimą, tačiau trečiąją Vatikanas ilgai laikė paslaptyje. 2000 metais oficialiai buvo pranešta, kad trečioji žinia buvo apie 1981 m. pasikėsinimą į popiežių Joną Paulių II. Ši žinia buvo pranešta per piemenėlių Francisco ir Jacinta beatifikacijos ceremoniją.
