Erotika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Erotinė moters nuotrauka

Erotika (graikiškai ἔρως – meilė, o Erotas buvo meilės dievas) – tai įvairios meno rūšys (dailė, skulptūra, fotografija, kinas, literatūra ir kt.), kurių vaizduojami objektai išryškina nuogo žmogaus kūno grožį, žadina lytinį susijaudinimą, bet nėra vulgarūs (kaip kad pornografija). Erotikos terminas taip pat vartojamas nusakant žmogaus jausmingumą, geidulingumą ir seksualumą, tačiau ši sąvoka yra platesnė nei seksualumas. Klasikinis erotikos vaizdavimas mene vadinamas aktu.

Erotinių elementų poveikis žmogui gali būti įvairus – jis priklauso nuo išorės aplinkybių ir vidinės nuotaikos bei vertybių.

Pastaraisiais metais pastebimai pagausėjo erotikos motyvų kasdienybėje, ypač reklamoje.

[taisyti] Funkcijos

Psichologas Donas Birnas išskiria tokias erotikos funkcijas:

pažintinė – erotika supažindina su seksualumu, jo išraiškos formomis ir su tuo susijusiais jausmais;
jaudrinanti – erotika stimuliuoja lytinį susijaudinimą;
seksualinė – erotika išplečia lytinio gyvenimo išraiškos formas, praplečia lytinio pasitenkinimo galimybes, įvairina lytinį elgesį;
vaizduojamoji – erotika žadina seksualinę vaizduotę (erotinės fantazijos) ir padeda išeiti už tikrovės ribų, praplečiant jausmų įvairovę.

[taisyti] Erotikos kūrėjai mene

Lilith, Dž. Koljeris (1892 m.)

Dailė ir skulptūra:
- Leonardas da Vinčis
- Rafaelis
- Agostinas Karačis
- Rubensas
- Rembrantas
- Džonas Koljeris,
- Francesco Hayez ir kt.
literatūra:
- Sapfo
- Džovanis Bokačas
- Fransua Rablė
- Heinrichas Heinė
- Anatolis Fransas
- Aleksandras Puškinas ir kt.

[taisyti] Erotikos ir pornografijos skirtumai

Erotinė nuotrauka apie 1920 m.

Nors ir nėra konkrečios ribos, kur pasibaigia erotika ir prasideda pornografija, tačiau galima išskirti tokius estetinius kriterijus:

erotika, kaip meno rūšis, vaizduoja žmogų kaip visumą, kartu įtraukiant ir jausmus, tuo tarpu pornografija vaizduoja tik tam tikrus, dažniausiai regimuosius seksualumo aspektus (demonstratyviai vaizduojamus lytinius organus arba lytinį aktą, iškrypimus);
erotinis menas siekia pateikti kažką unikalaus, individualaus, nepakartojamo, tuo tarpu pornografija – standartinį seksą, nuasmeninimą (jos objektas yra visų pirma lytiniai organai, o ne žmogaus kūnas kaip visuma);
erotika siekiama pateikti grožį, sudvasinti seksualumą, o pornografija apsiriboja fiziologiniais ir anatominiais žmogaus aspektais;
erotika yra subtili, ji nėra masinio vartojimo, gi pornografija siekiama pelningumo ir atitinkamai orientuojamasi į masinį vartotoją bei jo instinktus;
erotinis menas yra humaniškas ir estetiškas, bet pornografija nekreipia dėmesio į estetiką, žemina žmogų ir jį paverčia tiesiog manipuliacijų objektu;
erotinis menas yra kūrėjo (menininko) saviraiškos forma, tuo tarpu pornografija – komercija, prekyba, pelnas (būtent dėl to ji yra masinė ir standartiška – tai labiau pramogų verslas, o ne menas).

Pastaruoju metu riba tarp erotikos ir pornografijos tampa vis mažiau ryški – pvz., madų kūrėjai (ypač – apatinio trikotažo) erotiniais gaminiais užima dideles vartotojų rinkas, o Internetas suteikia galimybę kiekvienam, turinčiam skaitmeninį fotoaparatą, nuotraukas kabinti fotografų mėgėjų tinklalapiuose ir tapti menininku, šitaip dar labiau paįvairinant meno (taip pat ir erotinio) stilių ir skonį. Tačiau grožis išlieka pagrindine erotikos savybe, kaip ir nepadorumas – pornografijos (nors tiek grožis, tiek nepadorumas yra subjektyvios sąvokos).