Dykumėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dykumėjimas yra dirvos degradacija aridinio, pusiauaridinio ir sauso klimato srityse. Dėl dirvos degradacijos plečiasi arba susidaro dykumos. Dykumėjimą sukelia vėjo išpustymas, uždruskėjimas, vandens atsitraukimas. Paprastai dykumėjimo priežastys susijusios su tam tikra žmogaus veikla, nors gali būti ir dėl natūralių priežasčių, pvz., kritulių kiekio svyravimo, kai ilgi sausros laikotarpiai sukelia arba suintensyvina dykumėjimą.

Viena iš dažniausių žmogaus sukeliamų dykumėjimo priežasčių yra nuganymas, kai tam tikrame plote esančių galvijų skaičius tam tikrose klimato sąlygose yra per didelis. Dėl intensyvaus ganymo pažeidžiama dirvos augalinė danga, o tai sukelia padidintą eroziją. Kita dažniausia priežastis yra netinkama ariamoji žemdirbystė. Žemė per trumpai paliekama atsigavimui, netinkamos drėkinimo technologijos, eroziją skatinantys plūgai nelygiuose paviršiuose, netinkami augalai. Dėl to keičiasi dirvos sudėtis, intensyvėja eroziniai procesai.

Gana ir Nigerija paskutiniu metu patiria dykumėjimą, dykumėjimas pasiglemžia 3510 km² žemės per metus. Centrinės Azijos valstybės, Afganistanas, Kazachstanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas ir Uzbekistanas yra taip pat paliestos dykumėjimo. Daugiau nei 80% Afganistano žemių kenčia nuo dirvos erozijos ir dykumėjimo. Kazakstane beveik pusė pasėlinės žemės buvo palikta nuo 1980 m. Lotynų Amerika yra paliesta dykumėjimo.

Dėl visuotinio atšilimo didėja dykumėjimas daugelyje pasaulio šalių.

Didelis skaičius problemos sprendinių buvo bandomi tam, kad sumažintų dykumėjimą ir pavyktų atgauti uždykumėjusias žemes. Didžiausia dykumėjimo priežastis yra per striprus nuganymas ir žemdirbystė kenkianti gamtos ištekliams. Ankštiniai augalai, kurie išgauna azotą iš oro ir išskiria į dirvą, gali būti sodinami tam, kad žemė vėl taptų derlinga. Šalia dykumėjusių žemių yra sodinami medžiai, kad jie apsaugotų nuo dykumėjimo plėtimosi.